Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad ultima ratio išreiškia baudžiamosios atsakomybės, kaip paskutinės teisinių gėrių apsaugos priemonės, idėją; ultima ratio nėra tik rekomendacija ar įstatymų leidybos etikos principas, tačiau turėtų būti laikomas savarankišku normatyviniu teisės principu; atsižvelgiant į tai, kad ultima ratio pirmiausia veikia kriminalizuojant atitinkamas veikas, jis laikomas specialiuoju baudžiamosios politikos principu.