STAMBIOJO MASTELIO GEOINFORMACINIŲ DUOMENŲ RINKINIŲ STANDARTIZAVIMAS

Abstract

Nagrinėjamos stambiojo mastelio geoinformacinių duomenų rinkinių standartizavimo problemos. Lietuvoje nuo 1990 m. įvairiose veiklos srityse pradėtos diegti geografinės informacinės sistemos (toliau – GIS). GIS pagrindas – skaitmeniniai žemėlapiai (toliau – SŽ). GIS, sudaromos kadastro, urbanistinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros uždaviniams spręsti, pagrindas yra stambiojo mastelio topografiniai-inžineriniai skaitmeniniai žemėlapiai. Stambiojo mastelio SŽ formuojami pagal geodezinių matavimų rezultatus arba pagal stambiojo mastelio aeronuotraukas. Sudarant ir kaupiant stambiojo mastelio SŽ duomenų bazėse, kyla daug problemų: geoobjektų vienareikšmio interpretavimo ir kodavimo, pildant SŽ duomenų bazes vietovės objektų atitikmenimis – geoobjektais; optimalaus geoobjektų kiekio, būtino visiems SŽ vartotojams, formuojant SŽ; SŽ duomenų perdavimo suformavus SŽ ir pateikiant jį į vieną duomenų bazę. Šios problemos kol kas nėra išspręstos. Nacionaliniai standartai turi apimti mažiausiai du lygmenis: nacionalinį, kurio pagrindu gali būti sudaromi europinio lygmens topografinių duomenų rinkiniai, ir lokalųjį, kurio pagrindu gali būti atnaujinami nacionalinio lygmens topografinių duomenų rinkiniai. Dėl topografiniams rinkiniams formuoti taikomų technologijų svarbu suderinti skirtingas nacionalinio ir lokaliojo lygmenų specifikacijas. Taip pat svarbu suteikti nacionalinio lygmens topografinių duomenų rinkinių atnaujinimo prioritetą lokaliajam lygmeniui, nustatyti temų ir objektų tipus. Būtini lokaliojo lygmens kokybės valdymo principai, kad rezultatai atitiktų reikalavimus.