Abstract
Straipsnyje aptariama viešoji erdvė ir jos sampratos bei transformacijos problemos. Pagrindiniais atramos taškais pasirinktos dviejų autorių – Hannah’os Arendt ir Jürgeno Habermaso – teorijos. Darbe aptariami šių teorijų panašumai ir skirtumai, jų konceptualios sąveikos. Straipsnyje mėginama įrodyti, kad viešosios erdvės transformacijos kontekste atsirandantis valstybės priešpriešinimas pilietinei bendruomenei nėra visiškai pagrįstas, o šias dvi sritis jungianti viešoji sfera nėra autonomiška.