Refine Search

New Search

Results in Journal Baltistica: 2,187

(searched for: journal_id:(385676))
Page of 44
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Pietro U. Dini
Published: 16 January 2021
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.2.2409

Renāte Siliņa-Piņķe
Published: 16 January 2021
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.2.2407

Eugen Hill
Published: 16 January 2021
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.2.2418

Frederik Kortlandt
Published: 16 January 2021
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.2.2422

Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilma Zubaitienė
Published: 16 January 2021
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.2.2426

Jonas Palionis
Published: 16 January 2021
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.2.2403

Erika Jasionytė-Mikučionienė
Published: 16 January 2021
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.2.2421

Paweł Brudzyński
Published: 16 January 2021
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.2.2404

Rainer Eckert
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2410

Sergejus Temčinas
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2416

Petra Hebedová
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2372

Abstract:
In this article I present the characteristics of the Estonian construction combining an adjective and an MA-infinitive in illative (X is ADJ V-MAINF), such as in Lili oli kärme plaksutama ‘Lili was quick to applaudʼ or robot on võimeline ülesandeid lahendama ‘the robot is able to carry out tasksʼ. In this construction the subject is characterised by means of a copula and an adjective, and this characterisation is related to an activity that is specified by a verb in the MA-infinitive form. Using corpus data I provide an overview of the types of subjects that appear in the construction. Is the subject usually human? Can it be inanimate? How does the character of the subject affect the meaning of the sentence? Next I concentrate on a specific subvariant of the construction that takes an inanimate subject, such as in Sügis on kiire tulema ‘Autumn is quick to come’ or Petlik mulje on kerge tekkima ‘A false impression is easily formed’ (lit. a false impression is easy to come into existence), in which the meaning of the sentence is related to the experience of time and includes a prediction of how likely or unlikely an event is to occur or be experienced. The article presents a description of this specific variant and its meaning based on corpus examples and argues that this category of sentences should be treated as a subschema of X is ADJ V-MAINF because it has features that are not found in the general construction. The article uses the framework of cognitive grammar (Langacker 1987; 2000; 2008) and in particular the term constructional schema (Langacker 2000, 21, 32–33; 2008, 23–24, 168).
Jolanta Gelumbeckaitė
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2400

Abstract:
Das Litauische zeigt eine komplexere Struktur in der Referentialität als nur eine bloße morphologische Dichotomie pronominiert (definit) vs. einfach (indefinit, nicht-definit). Die pronominierten Formen haben sich bis in das moderne Litauische nicht zum obligatorischen Marker einer definiten Nominalphrase herausgebildet. Zum etablierten Bereich der standardlitauischen nominalen Determination gehören nur Nominalphrasen mit generischer Lesart, was hauptsächlich an der streng präskriptiven Art der litauischen Terminologienormung des 20. Jahrhunderts liegt. Somit liegt die grammatikalisierte Nominaldetermination vielmehr außerhalb des typischen funktionalen Definitheitsbereichs. Die Funktion der pronominierten Nominalformen Formen im Altlitauischen ist bislang nur unscharf geklärt. Für eine solche Untersuchung ist die Wolfenbütteler Postille (1573/1574) gut geeignet: Sie stellt ein umfangreiches geschlossenes Textcorpus dar, das weder eine rein kanonische Übersetzung noch einen durchgehend übersetzten Text repräsentiert.
Kristina Bukelskytė-Čepelė
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2406

Abstract:
This article gives an overview of nominal compounds present in Old Latvian texts and dictionaries of the 17th century and analyses their characteristic properties. The results show that the well-attested categories of Baltic compounds are richly represented in Old Latvian texts. Distinctions between the different types of compounds are clearly indicated in terms of the formal properties of the components. It is proposed that a portion of the linking elements that are mostly used in the determinative compounds in Old Latvian might have originated from the original stem vowels of the first components. This Baltic model of coining compounds still attested in Old Latvian texts is no longer visible in Modern Latvian. Finally, it is also shown that the compositional suffix -is (m.)/-e (f.) generally used in possessive compounds and verbal governing compounds was originally restricted to adjectival compounds in Latvian.
Frederik Kortlandt
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2402

Abstract:
Balto-Slavic ē‑stems represent Proto-Indo-European root nouns, in particular *dheH1‑, and H1‑stems, especially proterodynamic iH1‑stems denoting deverbal abstracts, as well as Proto-Balto-Slavic ē‑extensions of root nouns and hysterodynamic iH2‑stems. In Latin we similarly find PIE root nouns and H1‑stems, especially proterodynamic iH1‑stems denoting deverbal abstracts, and hysterodynamic iH2‑stems denoting denominal abstracts and collectives.
Pietro U. Dini
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2408

Abstract:
Aufgrund der heute bekannten Exemplare des apr. Enchiridions kann man besser verstehen und präzisieren, was in den Altpreußischen Sprachdenkmälern (1910) R. Trautmanns unter der Bezeichnung “Exemplar K” gemeint war. Untersucht man die Indizien, die sich verstreut über zwei Teile des erwähnten Werkes ausfindig machen lassen, darf man zur Schlussfolgerung kommen, dass das sich heute in der Staatsbibliothek zu Berlin–Preußischer Kulturbesitz (Berlin, Dahlem, Signatur: 60, 17) befindliche Exemplar dem von Trautmann in seiner Ausgabe aus dem Jahr 1910 benutzten “Exemplar K” entspricht.
Evaldas Švageris
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2414

Abstract:
Straipsnyje, remiantis latvių bendrinės kalbos medžiaga, analizuojamas fonetinės priegaidžių ir frazės intonacijos sąveikos mechanizmas. Iš pradžių aptarus fonologines šios srities tyrimų problemas, argumentuota pasirinktoji tyrimo metodika – nuspręsta kalbamųjų prozodinių elementų akustinį ryšį apibūdinti rodikliais, gaunamais tiriamuosius objektus (su viena ar kita priegaide tariamų balsių tono kontūrus) skaidant į skirtingas laiko atkarpas. Priegaidžių diferencialumo lygmuo ir pobūdis nagrinėtas įvairiomis intonacinėmis sąlygomis: varijuota intonaciniais tipais, minimaliųjų porų (zâle „žolė“ – zãle „salė“; plâns „plonas“ – plãns „planas“) narių pozicijomis frazės kirčio (t. y. stiprioji / silpnoji frazės pozicija) ir centro (frazės inicialė, medialė arba finalė) atžvilgiu. Iš gautųjų duomenų padaryta keletas bendrojo pobūdžio išvadų. Pirma, akustinė priegaidžių raiška sietina su funkciniu jų krūviu frazėse ir poreikiu išskirti, pabrėžti kažkurio sakinio elemento dalykinį turinį. Antra, tiesioginį neigiamą frazės intonacijos poveikį priegaidėms loginio kirčio pozicijoje atspindi tono kontūrų suvienodinimas pagal bendrąją kitimo kryptį ir pobūdį. Trečia, priegaidės laikytinos veiksniu, vienaip ar kitaip modifikuojančiu frazės intonacijos implikuojamą bendrąjį akustinės energijos kiekį, jos kaitos laipsnį ir kryptį.
Miguel Villanueva Svensson
Published: 21 November 2020
Baltistica, Volume 55; doi:10.15388/baltistica.55.1.2413

Abstract:
The article discusses the history of the Baltic secondary local cases within the framework of modern Balto-Slavic accentology and recent advances in our knowledge of the Baltic Auslautgesetze. The main factor determining the accent of the local cases was the development of Balto-Slavic enclinomena in Baltic. When the local cases were created enclinomena were still preserved, leading to word forms with stress on the original adposition (e.g. o-stem all. sg. *miśkā+pr̲̲). When nominal enclinomena were lost the accent shifted to the immediate left with concomitant métatonie rude, yielding *miśkā̲̍pre̲̲ (Lith. miškóp(i), in contrast with gen. sg. mìško). This was the origin of unexpected stress position and unexpected acute intonation in the secondary local cases. Another important factor was Saussure’s law, which took place at a much later stage in the immediate prehistory of Lithuanian. Other conclusions emanating from the accentological approach of this article include the following: 1) the illative, allative and adessive go back to Proto-Baltic and reflect Uralic influence. The inessive was created in East Baltic; 2) the adessive was built on the dative, as first proposed by Rosinas (2000); 3) the local cases underwent a number of innovations in East Baltic, most saliently in the illative plural and the locative; 4) the adpositional nature of the allative and adessive was perceived for a considerably longer period of time than that of the illative and inessive, which determined a partly different development of these cases; 5) finally, new accounts are proposed for some of the local cases (i- and u-stem dative and adessive singular; ā- and ē-stem locative and inessive singular; u-stem inessive singular; illative plural).
Frederik Kortlandt
Published: 12 February 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.2.2394

Abstract:
There is no example of phonological loss of a High tone on the basis of its position in a word form (as opposed to tonal shift and syntactically conditioned loss). The typological parallels adduced by Olander are all instances of doubly accented word forms resulting from the rise of a new High tone. The new High tone on an initial syllable can be attributed to contact with languages that have initial stress.
Gina Kavaliūnaitė, Birutė Kabašinskaitė, Ernesta Kazakėnaitė
Published: 12 February 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.2.2401

Abstract:
Renginys, skirtas senųjų tekstų skaitmeninimui
Daiva Sinkevičiūtė
Published: 12 February 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.2.2397

Abstract:
Lietuvos Metrikoje pasitaiko dvikamienių asmenvardžių, kurių antrieji kamienai sutampa su krikštavardžių kamienais. Dėl to buvo tirta, kaip tokių kamienų atsirado, nes anksčiau nustatyta, kad ši pozicija lietuvių dvikamieniuose varduose yra stabili: kuriant naujus vardus į ją perimamas senas lietuvių dvikamienių vardų kamienas. Tiriant vardus su antraisiais dėmenimis van-, vaš-, vant- ir jont- pastebėta, kad jie atsirado perdirbus dvikamienių vardų kamienus vain-, vaiš- ir jot-. Keturnariai CVvC struktūros lietuvių kamienai buvo perdirbti jų dvibalsį užrašius balsiu dėl rusėnų kalbos įtakos. Trinariai CVC struktūros kamienai, siekiant panašumo į antruosius CVCC struktūros dvikamienių vardų kamienus, buvo praplėsti pabaigos -t arba jiems po balsio buvo įterptas priebalsis -n-. Tokie perdirbimo atvejai nustatyti iš dvikamienių vardų, kurie turi tą patį pirmajį kamieną, variantiškai užrašytų antrųjų dėmenų. Dėl to manytina, kad dvikamienių vardų antrųjų kamienų sutapimas su krikštavardžių kamienais yra antrinis reiškinys.
Jurgis Pakerys
Published: 12 February 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.2.2342

Abstract:
This study analyzes periphrastic permissive and factitive causative constructions in a corpus of 16th and 17th century Old Lithuanian texts. In contrast to modern use, permissive constructions with duoti play a central role in many texts, while those with leisti are only more frequent in some sources and appear to have spread from the east to the west. Due to the influence of bifunctional German lassen constructions, duoti is used not only in permissive constructions, but also in factitive constructions, especially in Prussian Lithuanian. The permittees in duoti and leisti constructions are usually marked as dative, although the accusative is also attested due to the influence of German lassen + acc constructions; however, in the case of leisti, the accusative may sometimes be interpreted as archaic, marking the direct object of the source construction leisti ‘release’ + acc. In addition to permissive constructions with duoti and leisti, this paper also discusses rare cases of the archaic verb (pa-)velti and the borrowed Slavic permissives pa-velyti and pa-/pri-zvalyti. The majority of reflexive permissive constructions are based on duoti and contain a reflexive affixal marker on the matrix predicate, but constructions with an additional marker on the subordinate infinitive are also well-attested. In general, factitive constructions are less frequent than permissive ones and, just as in Modern Lithuanian, the most common factitive is (pri-)versti, but borrowed Slavic (pri-)sylyti is also attested in some sources.
Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė
Published: 12 February 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.2.2399

Abstract:
Šiame straipsnyje analizuojami egzoforiškai vartojamo rodomojo įvardžio šìtas, šità vartosenos atvejai rytų aukštaičių pašnektėse, bandoma nustatyti, kada ir kodėl jis vartojamas kontekstuose, kuriuose labiau tikėtinas vadinamasis ‘tolimojo’ rodymo įvardis tas. Tyrimui pasirinktos kelios pašnektės: Obelių, Juodupės, Jauneikių, Stočkų. Surinkus, įvertinus ir išanalizavus medžiagą, paaiškėjo, kad fizinis atstumas (šiuo atveju – artumas) nuo kalbėtojo nėra vienintelis veiksnys, lemiantis rodomojo įvardžio šìtas, šità pasirinkimą. Tiesioginės komunikacijos akte tolimų objektų / subjektų užkodavimą vadinamuoju artimojo rodymo įvardžiu labai dažnai lemia lengvas referento atpažįstamumas adresato atžvilgiu, t. y. kalbėtojo manymas, kad kontekste yra pakankamai užuominų, padėsiančių adresatui identifikuoti objektą / subjektą.
Adriano Cerri
Published: 12 February 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.2.2393

Abstract:
This work consists of a corpus-based study on the frequency of the use of numerals in Lithuanian and Latvian. The collected data display the following features: a) the high frequency of the lowest numerals; b) a generally decreasing trend from the first to the last element of each series (units, tens, etc.); c) peaks of frequency often corresponding to important structural positions in the system. In line with the data available for other languages, these features seem to confirm that the universal cognitive abilities and limitations of the speakers play a major role in structuring the frequency of the use of numerals. At the same time, cultural factors are also involved in the process of creating a cognitive hierarchy among number concepts. I suggest distinguishing between innate (cognitive) and non-innate (linguistic and cultural) saliency. The latter is responsible for the identification of reference numbers, thus giving greater credence to the partially relativistic hypothesis that the linguistic system influences the mental mapping of the speakers in the cognitive domain of numbers.
Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, Jurģis Šķilters, Līga Zariņa, Nora Bērziņa
Published: 12 February 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.2.2386

Abstract:
This paper aims to describe how spatial semantic categories of containment and support are expressed in three languages, – Lithuanian, Latvian and Estonian, – which are spoken in the same area, though only the first two of them are genealogically related. Our research is based on a production task (n = 60 for each language) consisting of answers to picture stimuli representing major subtypes of containment and support: full containment, partial containment and interlocking for containment and support-from-below, adhesion, hanging and encirclement with contact for support. The results show that the core types of containment and support, namely, full-containment and support-from-below, are expressed most homogenously and using least terms in all three languages, but other sub-types trigger more variety. Cross-linguistically, containment is expressed similarly in the Baltic languages, but in terms of conceptualization and expression of support, Latvian and Estonian share more commonalities. This provides new evidence for semantic diversity of the Baltic languages and language-contact induced peculiarities of Latvian.
Norbert Ostrowski
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2378

Abstract:
The starting point for our considerations on the development of the Baltic preterite is the Old Lithuanian preterite /ištira:/ ‘found out’, etymologically connected to týrė ‘examined’. In form, /ištira:/ and týrė match the Old Church Slavonic otьre (thematic aorist) and trь (sigmatic aorist). This, in turn, is an argument for the hypothesis proposed by Daniel Petit (2004) on the origin of the lengthening in the Baltic preterite. The second part of this paper discusses the traces of a coexistence of inflected aspect (based on the contrast of the past tenses of aorist : imperfect) and derivational aspect (based on the opposition of perfective : imperfective) in Lithuanian.
Kristīne Levāne-Petrova
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2371

Abstract:
Rakstā ir analizētas ciešamās kārtas perfekta formas, to izplatība un lietojums latviešu valodā. Pētījums ir veikts “Līdzsvarotajā mūsdienu latviešu valodas korpusā” (LVK2018), “Latviešu valodas runas korpusā” (LaRKo) un “Latviešu valodas runas atpazīšanas korpusā”.Palīgdarbības vārds tikt (vienkāršie laiki) un palīgdarbības vārds būt (saliktie laiki) kopā ar pagātnes ciešamās kārtas divdabi veido ciešamās kārtas formas latviešu valodā, tomēr latviešu valodā ir iespējamas arī pasīva konstrukcijas ar diviem vai pat trim palīgdarbības vārdiem, kas izsaka statiskās un dinamiskās pasīva formas, tomēr latviešu valodniecībā tiek pausts uzskats, ka šādas pasīva formas (ir ticis darīts, ir bijis darīts) netiek lietotas regulāri un sistemātiski latviešu valodā.Tādējādi raksta pirmajā daļā aplūkots, cik izplatītas un lietotas ir dinamiskā pasīva perfekta formas, savukārt raksta otrajā daļā aplūkota statiskā pasīva perfekta formu izplatība un lietojums latviešu valodā (LVK2018). Lai iegūtu pilnīgāku ainu par ciešamās kārtas perfekta formu izplatību latviešu valodā, raksta trešajā daļā aplūkota to izplatība un lietojums runas datos (LaRKo) un “Latviešu valodas runas atpazīšanas korpusā”.
Bonifacas Stundžia
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2388

Laimutis Bilkis
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2389

Abstract:
Straipsnyje analizuojama kaimo, esančio Šilalės r. Kaltinėnų seniūnijoje, vardo Jaunódava raida ir kilmė. Remiantis užrašymais istorijos šaltiniuose Jonawdo (vok.), Janowdowo, Яновдовo, Janowdowa, Jonowdow, Janowdów, Яновдовь, Janowdow, įrodinėjama, kad dabartinė gyvosios kalbos forma yra antrinė, dėl liaudies etimologijos atsiradusi iš *Jonaudai, iš kurios vėliau susidarė priesaginis variantas *Jonaudava. Oikonimai *Jonaudai ir *Jonaudava kildinami iš lie. dvikamienio avd. Jó-naudas.
Ilja Lemeškin
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2383

Abstract:
Straipsnyje nagrinėjamas 1545 m. paleotipas (jo dvi laidos) – anoniminis vokiečių–prūsų kalbų katekizmas laikomas pirmąja baltiška knyga. Pratarmės analizė leidžia iškelti hipotezę, kad knygą parengė Dovydas Reimanas, 1544 m. imatrikuliuotas į Karaliaučiaus akademiją kaip Dauid Reiman, Prutenus.
Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Jurgita Jaroslavienė
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2391

Mindaugas Strockis
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2390

Abstract:
Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėliai dažnai teigia, kad balsiai a ir e su tvirtaprade priegaide ne dvigarsiuose neegzistuoja. Programinėmis priemonėmis ištyrus suskaitmenintus F. Kuršaičio žodynus (vokiečių-lietuvių, 1870–1874, ir lietuvių-vokiečių, 1883) matyti, kad bent jau Kuršaičio aprašytoje Mažosios Lietuvos lietuvių kalboje tvirtapradžiai a ir e ne dvigarsiuose yra realus ir gerai paliudytas kalbos faktas. Didelę dalį žodžių su šiais tvirtapradžiais balsiais sudaro įvairios kilmės skoliniai ir geografiniai pavadinimai (páslas, áptas, telegráfas, gimnázija, Galátija, Ázija ir t. t.)
Pietro U. Dini
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2387

Abstract:
Die apr. Form ainawijdi ist in der agendarischen und der liturgischen Zugabe des Traubüchleins von Luthers Enchiridion belegt. Traditionell wird sie zumeist als Adverb mit adversativer Bedeutung (vgl. Endzelīns: Lett. tomēr, taču; Mažiulis: Lit. vienókiai, tačiau) gedeutet. Aufgrund einer neuerlichen sowohl vergleichend-kontrastiven als auch textuellen und semantischen Untersuchung des Passus, in dem diese Form enthalten ist, ergeben sich zu ainawijdi neue Einsichten und Deutungsmöglichkeiten.
Erika Jasionytė-Mikučionienė
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2395

Yoko Yamazaki
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2380

Abstract:
There are two preterit-stem formations in Baltic: *ā-preterit and *ē-preterit. The *ē-preterit includes a category called “long-vowel preterit” that is characterized by the long root vowel. There are at least two hypotheses regarding their origin. First, it has been proposed that these long-vowel preterits may have originated from the imperfect form of Narten presents. Then, it has been suggested that long root vowels were introduced through Stang-Larsson’s rule operating on a variant of the Baltic preterit suffix *-ìyā-, where a vowel was lengthened and received a circumflex tone in a sequence *-V-ìyā- / *-̰-ìyā- > *--iyā (> *--ē). The second hypothesis explains the tone variation of the verbs in the root structure ◦ERK-, ◦EUK-, and ◦ĒK- (e.g., sprsti/sprsti, spréndžia/spreñdžia, spréndė/spreñdė ‘to stretch’ < *(s)prend-). However, this is valid only when the suffix is accented, although the environment for the disyllabic suffix (-ìyā-) must be unaccented according to Sievers-Edgerton’s law. What follows is that the disyllabic suffix originated in the root-accented long-vowel preterits, while the verbs with tone variation probably accepted the disyllabic -ìyā-, so that Stang-Larsson’s rule later operated on them. Interestingly, some of these have a historical relationship with Narten presents, according to a previous study. This article presents the different historical developments of at least two groups of verbs that form the long-vowel preterits through an examination of the accentuation of these verbs.
Frederik Kortlandt
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2384

Abstract:
The reconstruction of Balto-Slavic accentuation requires a careful examination of the data rather than the postulation of wild ideas in need of countless additional hypotheses in order to eliminate the counter-evidence.
Frederik Kortlandt
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2373

Abstract:
Babik rejects Van Wijk’s law on the basis of such forms as *volja ‘will’, *melje– ‘grind’, *gorje ‘worse’ because he would expect metathesis in these words if *j was an ordinary consonant. Since the rise of geminates preceded the metathesis of liquids, the assumption is fallacious.Babik thinks that in my view, the lengthening before tautosyllabic liquids was concomitant with the metathesis in Ce/oRC sequences. This is incorrect.
Daiva Sinkevičiūtė
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2385

Dalius Jarmalavičius
Published: 28 January 2020
Baltistica, Volume 54; doi:10.15388/baltistica.54.1.2392

Abstract:
Šiame straipsnyje nagrinėjami trijų XVI a. prūsų katekizmų, parašytų ankstyvąja naująja vokiečių aukštaičių kalba (vok. Frühneuhochdeutsch), vokiškieji daiktavardžių dūriniai, išanalizuoti vyraujantys vokiečių kalbos dūrybos tipai bei aprašyti vokiškosios dalies kompozitų atitikmenys vertime į prūsų kalbą. Tiek dvikalbiame katekizmų tekste, tiek vokiškose tirtų šaltinių pratarmėse, neišverstose į prūsų kalbą, rasti 65 sudurtiniai vokiečių kalbos daiktavardžiai, tuo tarpu prūsiškuosius atitikmenis turi 46 dvikalbio teksto vokiškieji kompozitai. Katekizmų dūrybos duomenys palyginti su XV a. Elbingo žodynėlio dūrinių tyrimo duomenimis.Kaip parodė tyrimas, didžiąją prūsų katekizmuose užfiksuotų vokiečių kalbos dūrinių dalį sudaro dariniai su abiem daiktavardiniais dėmenimis. Vyrauja determinatyviniai dūriniai, tik keli žodžiai priskiriami valdomiesiems kompozitams. Beveik du trečdalius (apie 61%) vokiškųjų dūrinių atitinka prūsų kalbos žodžių junginiai, retais atvejais – paprastieji žodžiai.
Jūratė Pajėdienė
Published: 22 January 2019
Baltistica, Volume 53; doi:10.15388/baltistica.53.2.2356

Frederik Kortlandt
Published: 22 January 2019
Baltistica, Volume 53; doi:10.15388/baltistica.53.2.2366

Abstract:
According to Pedersen’s law, the accent was retracted in Lith. acc.sg. dùkterį ‘daughter’ < *duktèrim, Greek θυγατέρα, and similar word forms. A reconsideration of the Balto-Slavic accent laws opened the way to explain the origin of Dybo’s “dominant” suffixes on the basis of Derksen’s end-stressed paradigms. Generalization of the Low tone of pretonic syllables to barytone forms of mobile accent paradigms gave rise to Olander’s “unaccented word-forms” with distinctive Low tone on the initial syllable.The rise of distinctive tone in Slavic originated from the extension of Pedersen’s law. In East Baltic, tonal contours came into being when the stress was retracted from prevocalic *‑ì‑ and final *‑à, yielding a rising tone that caused metatony in the preceding syllable. The rise of tonal contours in East Baltic has an interesting parallel in the development of the Franconian tone accents. Unlike Lithuanian and Latvian, Prussian had a quantitative but no tonal distinction in the vowel system.
Regina Venckutė
Published: 22 January 2019
Baltistica, Volume 53; doi:10.15388/baltistica.53.2.2354

Evaldas Švageris
Published: 22 January 2019
Baltistica, Volume 53; doi:10.15388/baltistica.53.2.2363

Abstract:
Wolfgang Kehrein, Björn Köhnlein, Paul Boersma, Marc van Oostendorp (eds.), Segmental structure and tone
Frederik Kortlandt
Published: 22 January 2019
Baltistica, Volume 53; doi:10.15388/baltistica.53.2.2314

Abstract:
The Old Prussian epigram was probably written by a Bavarian scribe to whom the text was dictated by a native speaker of Prussian.
Vytautas Rinkevičius
Published: 22 January 2019
Baltistica, Volume 53; doi:10.15388/baltistica.53.2.2367

Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama latvių kalbos vardažodžių priesagų priegaidžių kilmė ir raida, apžvelgiama iš baltų-slavų istorinės akcentologijos perspektyvos. Nustačius laukiamus rekonstruojamų baltų-slavų priesagų akcentinių savybių prozodinius refleksus latvių kalboje ir palyginus kelių konkrečių priesagų priegaides su atitikmenų giminiškose kalbose kirčiavimu, pateikiama jų akcentinė rekonstrukcija. Daugumos priesagų priegaidės daugiau ar mažiau reguliariai atitinka rekonstruojamas baltų-slavų priesagų akcentines savybes ir gali būti tiesiogiai kildinamos iš jų. Vėlesnėje raidoje įtakos taip pat galėję turėti šie veiksniai: a) tendencija apibendrinti laužtinę priegaidę kaip nekirčiuotą stipriųjų akūtinių priesagų refleksą būdvardžiuose, o tęstinę kaip kirčiuotą refleksą daiktavardžiuose (bl.-sl. vad. „Nikolaevo metatonijos“ netiesioginis pėdsakas); b) veiksmažodžių dalyvių kirčiavimo įtaka panašiõs morfologinės struktūros būdvardžiams; c) tęstinės priegaidės apibendrinimas pozicijoje prieš priebalsį j; d) laužtinės priegaidės apibendrinimas stipriųjų akūtinių priesagų refleksuose su balsiu ī (rytinėse tarmėse); e) tęstinės priegaidės, atsiradusios dėl priegaidžių disimiliacijos tam tikros fonologinės struktūros silpnosiose priesagose, apibendrinimas (dalyje tarmių).
Daiva Sinkevičiūtė
Published: 22 January 2019
Baltistica, Volume 53; doi:10.15388/baltistica.53.2.2351

Abstract:
Straipsnyje pristatomi iš Lietuvos Metrikoje esančių asmenų įvardijimų rekonstruoti 47 nauji dvikamieniai asmenvardžiai, turintys pirmuosius apeliatyvinius kamienus. Beveik visi vardai rasti vyrų įvardijimuose, kurie kartu su kitais tirtais įvardijimais liudija įprastus to meto asmenų užrašymo būdus, o daugiausiai dvikamienių vardų rekonstruota iš dvinarių įvardijimų, kur jie buvo vardai ar patronimai. Dažniausiai naujo vardo kamienu tapdavo visa apeliatyvo šaknis (plg. bed- (ar bėd-), buk- (ar būk-), draust-, gruod-, jaun-, kirt-, maist-, malt-, pikt- (ar pykt-), skers-, spud- (ar spūd-), stir-, šul-, vais-, verš-, žyd-, žied- (ar žėd-) and žies- (ar žės-)). Kiti pasitaikę atvejai, rodantys asimiliuotą apeliatyvinio kamieno finalę (plg. deg-, dyg- (ar dyk-), drug-, duj-, geg-, kiet-, lab- (ar lap-), lok- (ar log-, liog-, liok-), mag- (ar mak-), mut- (ar mud-), pišk- (ar pyšk-), raug- (ar rauk-), reb- (ar rep-, rėb-, rėp-, rieb-, riep-), riaub-, rib- (ar rip-, ryb-, ryp-), sėd- (ar sėt-), staug-, tav-, žav-, žeg- (ar žek-, žėg-, žėk-) ir žiog- (ar žiok-), galėjo būti atvirųjų kamienų, plitusių kituose varduose, pradžia. Antrojo dėmens pozicijoje kartojosi įprasti dvikamienių vardų kamienai, kas rodo šią poziciją buvus gerokai stabilesnę pirmojo dėmens atžvilgiu.
Frederik Kortlandt
Published: 22 January 2019
Baltistica, Volume 53; doi:10.15388/baltistica.53.2.2338

Abstract:
There is little or no evidence for a period of common West and East Baltic innovations after the period of common Balto-Slavic developments before the separation of Slavic from the Baltic languages. The terms “Proto-Baltic” and “Proto-Balto-Slavic” refer to the same thing, and Slavic may alternatively be called “South Baltic”. The opposite view is taken by Miguel Villanueva Svensson (2014) and Eugen Hill (2016). Here I specify the differences which underlie the disagreement.
Page of 44
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Back to Top Top