Kęstučiui Nastopkai Protagonistas šiemet nieko neparašė. Sausra, pusiaunudžiūvęs slyvmedis, poetas, ne klasikas, bet gyvas.Geria per mažai vandens, nebegauna laiškų. Už tai irnegauna, kad. Visko gyvenime matė, daugiau nebenoribūti kritiku. Eis tiesiai prie veidrodžio, ims skustuvą.Bet ir čia jau būta kažkieno gerokai anksčiau už mus.Veidrodyje pakabino paveikslą iš knygos. Rėmų vidurydažų sluoksniai nuskutinėti. Visi. Vaikiška akis iš tenakimirką šypteli. Poetas daug dirbo šią vasarą. Krosnįnugriovė pats. Protagonistas tuo metu kažkur dalyvavo.Grįžo su barzda, o veidrodis jau be rėmų, vasara kažkurpasiliko neatsakingai išeikvota. Astronominiai ženklai,vėlyba vakarinė kava, nervai. Savo vietose. Menastrumpas, įrėmintas, o gyvenimas – visoks. Amžinos tikstruktūros. Paskolinkit valandai protagonistui Greimokaukolę. Tą tikrąją, tą vienintelę. Ne Algirdo, ne Juliaus,o va tą – su kvadratinėmis akiduobėmis. Tada jis, tadajis tam poetui, tada jis tam vaikui ir tam sautam vaikui ir tam poetuitada jis – tam sau