Lietuvos statistikos darbai

Journal Information
ISSN / EISSN : 1392-642X / 2029-7262
Current Publisher: Vilnius University Press (10.15388)
Total articles ≅ 15
Current Coverage
DOAJ
Archived in
SHERPA/ROMEO
Filter:

Latest articles in this journal

Lietuvos statistikos darbai, Volume 59, pp 1-13; doi:10.15388/ljs.2020.16784

Abstract:
Straipsnyje atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2020 metų užimtumo didinimo programoje pateiktų pagrindinių darbo rinkos rodiklių vertinimas. Remiantis šiais rodikliais analizuojama situacija darbo rinkoje bei tendencijos šalyje, stebimi nukrypimai nuo prognozuotų rodiklių (numatytų užimtumo programos įgyvendinimo siekių) reikšmių, įvertinamos jų tobulinimo galimybės. Nepaisant bendrųjų situacijos darbo rinkoje rodiklių analizės svarbos, vienas iš esminių šios publikacijos prioritetų – užimtumo programoje išskirtų tikslinių grupių integracijos galimybių įvertinimas, kurios išreiškiamos remiantis darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčiais rodikliais. Atsižvelgiant į užimtumo programoje pateiktų darbo rinkos rodiklių sistemą, kurie daugiausia orientuoti į darbo vietų kaitą (kūrimą), prioritetas teikiamas užimtumo rodikliams. Be tiesiogiai darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčių statistinių duomenų, straipsnyje analizuojami ir papildomi tikslinių grupių situaciją darbo rinkoje atspindintys rodikliai.
Lietuvos statistikos darbai, Volume 58, pp 39-47; doi:10.15388/ljs.2019.16669

Abstract:
We investigate linear and nonlinear hypotheses testing in a Cox proportional hazards model for right-censored survival data when the covariates are subject to measurement errors. In Kukush and Chernova (2018) [Theor. Probability and Math. Statist. 96, 101–110], a consistent simultaneous estimator is introduced for the baseline hazard rate and the vector of regression parameters. Therein the baseline hazard rate belongs to an unbounded set of nonnegative Lipschitz functions, with fixed constant, and the vector of regression parameters belongs to a compact parameter set. Based on the estimator, we develop two procedures to test nonlinear and linear hypotheses about the vector of regression parameters: Wald-type and score-type tests. The latter is based on an unbiased estimating equation. The consistency of the tests is shown.
Lietuvos statistikos darbai, Volume 58, pp 4-15; doi:10.15388/ljs.2019.16665

Abstract:
The article analyzes the foreign-born population of Lithuania, its age and ethnic composition, and periods of arrival to Lithuania. The analysis is based on the 2011 Lithuanian Population Census data. The results of the analysis show that the foreign-born population of Lithuania is very heterogeneous and has three major groups formed at different times, by different immigration factors and flows, they are different by age and ethnic composition. Most of foreign-born population of Lithuania is formed during the Soviet era - those who arrived from the former USSR. Among them the majority are of Russians, but a quite large part - Lithuanians who arrived since the mid-sixties of 20th century (children of deportees). The youngest generation of the emerging foreign-born generation is from Western European countries.
Lietuvos statistikos darbai, Volume 58, pp 26-38; doi:10.15388/ljs.2019.16668

Abstract:
We propose a methodology for estimating the cost of the basic needs and applying it on the data for Lithuania in a decade after the EU accession (2006-2016). The basic food costs account for the minimal nutrition requirements, while the cost of other needs is estimated in relative terms, taking actual consumption patterns in the population into account. A reduction in the cost of the basic needs for additional members of the household is accounted for by a specially constructed consumption-based equivalence scale estimated on the HBS data. We show that the cost of the basic needs in Lithuania is close to the relative at-risk-of-poverty line (at 60% of the median equivalized disposable income) for a single adult but exceeds it for larger households. The share of people with income below the basic needs’ cost was above the relative at-risk-of-poverty levels in the EU-SILC data for all years, except of 2016. Albeit, the actual level might be lower due to the under-reporting of shadow income in the EU-SILC. Ability to meet basic needs and related absolute poverty indicators shows anti-cyclical dynamics in times of the economic growth and recession. Children are consistently the most deprived group of the Lithuanian population when it comes to meeting the basic needs. The official absolute poverty indicator used in Lithuania under-estimates the cost of the basic needs for households with more than one member.
Lietuvos statistikos darbai, Volume 58, pp 16-25; doi:10.15388/ljs.2019.16666

Abstract:
This paper focuses on the quality of household age distribution from two surveys in developing countries. Age and sex data serve as the base population for the estimation of demographic parameters (fertility, mortality, etc.) and other socio-economic indicators. The ultimate objective is to evaluate the age and sex data from two surveys to determine the one with better age and sex reporting that may provide quality base populations for the estimation of demographic parameters and socioeconomic indicators. Algebraic methods were applied to the data retrieved from the Demographic and Health Surveys (DHS) and Multiple Indicator Cluster Surveys (MICS). The overall results show that the quality of data from the two surveys is poor. It is observed that age and sex data from the Nigerian DHS appear to be better than that of MICS while in Bangladesh, Malawi, and Nepal the reverse is the case based on the Joint Scores (JS). The result further shows that Malawi with high literacy respondents had better JS than the other countries indicating that the level of education may be one of the determinants of the quality of age and sex data. Therefore, it is recommended that care and caution should be taken during data collection to reduce the effect of misreporting of age and the usual practice of eliciting vital records of the respondents such as age from the head of the household instead of birth certificates should be discouraged. More importantly, evaluation of age and sex data from different surveys should be done before usage to ascertain the survey with a better quality of data without always presuming that one survey is of better quality than the other.
Stanislovas Algimantas Martišius
Lietuvos statistikos darbai, Volume 57, pp 5-13; doi:10.15388/ljs.2018.1

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Lietuvos ūkis per paskutinį šimtmetį patyrė labai daug pokyčių. Tik atgavus nepriklausomybę (1918 m.) Lietuvai reikėjo viską pradėti nuo pradžių, t. y. labai sudėtingose politinėse peripetijose reikėjo kuo greičiau kurti savo ūkį. Viso to pradžia buvo smulkus ir vidutinis verslas, amatai, mažmeninė prekyba. Deja, Lietuva neturėjo savarankiško, verslaus ir gyvenimo inovacijoms neabejingo verslininkų sluoksnio. Tam buvo tiek objektyvių (pasaulinė ekonominė krizė), tiek subjektyvių (apyvartinių lėšų stoka, menka perkamoji galia, valstybės institucijų biurokratizmas ir pan.) priežasčių. Tarpukario laikotarpis buvo per trumpas, kad šalies ūkis pasiektų reikšmingesnių rezultatų nors tam tikros sąlygos buvo palankios, o socialinės politikos srityje buvo nemažai nuveikta. Dabarties politikai ir ekonomistai galėtų pasimokyti iš to meto politinio įžvalgumo, ekonominio racionalumo, teisinės technikos. Deja, antrasis pasaulinis karas ir po jo sekęs autoritarinis Sovietų Sąjungos ekonomikos pobūdis nulėmė to meto Lietuvos ūkio pobūdį, kaitos neracionalumą. Nepriklausomybės atkūrimas daug kam buvo nelauktas. Teko pradėti tvarkyti Lietuvos ūkį, neturint beveik jokio praktinio ir mokslinio įdirbio, reikalingo objektyvioms ir prasmingoms ekonominėms reformoms atlikti. Norint Lietuvai orientuotis į europinius valdymo standartus, būtina iš esmės pagerinti visų sričių vadybą. Lietuvos mokslas dar nepakankamai orientuotas į taikomuosius tyrimus, natūralų teorijos ir praktikos sujungimą. Tapę Europos Sąjungos nariais, turime gebėti save realizuoti. Tik visuotinė gerovė, aukštas kultūros lygis ir gerai išsilavinęs jaunimas bei geras demokratijos idealų supratimas leis Lietuvai tapti pilnaverte laisvos ES nare. Per ribinio naudingumo teoriją, keinsizmą, neoklasikus, monetarizmą, neoliberalizmą ir institucionalistų pažiūras bandoma formuoti politologų ir ekonomistų bendrą tyrimų lauką. Didžiausias XX a. ekonomikos mokslo laimėjimas – makroekonominės teorijos sukūrimas. Didelis nuopelnas tenka Nobelio premijos laureatams: Milton′ui Friedman′ui, James′ui Tobin′ui, Franco′ui Modigliani′ui, Lawrence′ui R. Klein′ui, Robert′ui M. Solow′ui ir kt. Deja, Lietuvos atgimimo kelyje vyksta atvirkštinis procesas: socialinių mokslų susiskaidymas, t. y. užsienyje socialinių mokslų srityje daugiausia atliekama teorinių, o ne empirinių tyrimų. Tačiau Lietuvoje to pasigendama. Tarpukario laikotarpio intelektualų (D. Cesevičius, D. Budrys, P. Padalskis ir kt.) minčių tęsėjų gretos labai retos. Dabartiniams Lietuvos ekonomistams dažnai trūksta nuoseklumo ir plataus teorinio pasirengimo. Manyčiau, kad XXI a. rengiamiems ekonomistams reikėtų gerokai sustiprinti matematizuotos ekonominės teorijos dėstymą. Be to, jie patys turėtų gebėti tokias teorijas ne tik interpretuoti, bet ir kurti naujas. Būtina ekonomikos teorijos ir praktikos simbiozė.
Aleksandras Plikusas
Lietuvos statistikos darbai, Volume 57, pp 1-3; doi:10.15388/ljs.2018.12831

Abstract:
[text in English and Lithuanian]
Laura Lukšaitė-Balakauskienė
Lietuvos statistikos darbai, Volume 57, pp 70-80; doi:10.15388/ljs.2018.6

Abstract:
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] The present paper introduces the main principles of the quality management system of Statistics Lithuania, which is based on the ISO 9001 standard, and explains how the system promotes user confidence in statistics through the regular quality monitoring and reporting exercise. It is explained how the quality of statistics is measured and presented to the public; the usefulness of quality reports to the users, especially to researchers and academia, is discussed. Moreover, some results from the monitoring exercise and examples of quality reports are presented.
, Nomeda Bratčikovienė
Lietuvos statistikos darbai, Volume 57, pp 56-69; doi:10.15388/ljs.2018.5

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje nagrinėjamos didžiųjų duomenų regresinės analizės galimybės ir galimi sunkumai. Straipsnyje išskirtos ir paaiškintos pagrindinės juos nusakančios charakteristikos, nustatyti galimi iššūkiai, kylantys didžiųjų duomenų analitikoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyta keletas didžiųjų duomenų regresinėje analizėje naudojamų metodų, kurie leidžia sumažinti skaičiavimų naštą ir atrinkti nepriklausomus kintamuosius, geriausiai nusakančius priklausomą kintamąjį, bei pasiekti didesnį modelio tikslumą. Vienas iš darbo tikslų – metodų pritaikymas realiems didiesiems duomenims, todėl didelis dėmesys skiriamas tiriamajai daliai. Realių duomenų regresijos modelių sudarymui ir parametrų vertinimui naudojami išskaidytos ir stebinių įtakos indeksu paremtos regresijos metodai, o geriausiai priklausomąjį kintamąjį nusakančių nepriklausomų kintamųjų atrinkimui naudojama LASSO ir LARS regresija. Straipsnyje taip pat pateikiami atlikti modelių tinkamumo ir tikslumo vertinimai, jų tarpusavio rezultatų palyginimai.
, Rasa Miežienė
Lietuvos statistikos darbai, Volume 57, pp 28-40; doi:10.15388/ljs.2018.3

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnis parengtas remiantis Nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ 2017–2018 m. projekto „Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje“ rezultatais (projekto Nr. GER-005/2017). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Publikacijoje vertinamos ilgalaikio nedarbo tendencijos šalyje ir bedarbių skaičiaus raida pagal nedarbo trukmę, analizuojami ilgalaikio nedarbo lygio skirtumai Lietuvoje ir lyginami su ES šalimis. Bene esminiai šios publikacijos prioritetai – regioninių ilgalaikio nedarbo skirtumų įvertinimas bei kaimo ir miesto gyventojų ilgalaikio nedarbo skirtumų kaitos analizė. Atsižvelgiant į informacijos disponavimo ir jos palyginamumo galimybes, tyrimo eigoje pasinaudota Lietuvos statistikos departamento (LSD), Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) bei Užimtumo tarnybos1 prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnybos) duomenimis.
Back to Top Top