Refine Search

New Search

Advanced search

Results in Journal Vilnius University Open Series: 52

(searched for: journal_id:(4261202))
Page of 6
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Ugnė Grigaitytė, Miglė Mackevičiūtė
Vilnius University Open Series pp 274-294; doi:10.15388/os.tmp.2020.13

Abstract:
The article presents an analysis of the virtual crimes, its problematic aspects, inter alia, prevention opportunities. Discussing types of virtual crimes, content aspects in the context of nowadays challenges, illegal acts’ measures. Regulatory reviews at national, European Union and international level, considered by the competent intitutions, as well as case law. Convention on cybercrime, adopted in 2001, extensively covering and legally regulating crimes, commited through virtual space, a comparison with Lithuanian legislation, including criminal code. The work emphasizes latency of cybercrimes likewise the damages comparing with ordinary crimes.
Airida Buzaitė, Aušrinė Dambrauskaitė
Vilnius University Open Series pp 184-201; doi:10.15388/os.tmp.2020.9

Abstract:
Piracy is a serious problem that every nation faces. Public authorities deciding to reduce the activity of unlawful content distribution sites encounter a difficult task – balancing copyright protection with the interests of consumers. Decisions made by the Lithuanian radio and television commission to block sites such as filmai.in, torrent.ai and linkomanija.net have prompted public debate on how copyright protection works in practice. This article reviews the concept of blocking and compensation for damage caused, court decisions on the use of these methods and why they do not prevent privacy, also proposing new ways of dealing with piracy that has not been used in Lithuania.
Emilija Bartkutė, Gabrielė Gumbytė
Vilnius University Open Series pp 122-144; doi:10.15388/os.tmp.2020.6

Abstract:
This research paper deals with the Institute of Smart Contracts, reveals legal regulation and its problems. In the first part of the work, using the attributes: immutability, specific form and operation without third party mediation, and the basic functions of storing, validating and executing, the concept of smart contracts is revealed. Also, in order to fully disclose the exclusivity of these contracts, fundamental differences from automated transactions are discussed. In the second part – three contract institutes are distinguished, in the context of which the compatibility of smart contracts with the Civil Code of the Republic of Lithuania is assessed. First of all, it discusses the formation and its characteristics, in addition it is evaluated whether the formation of the smart contract violates the norms of the Civil Code of the Republic of Lithuania. Further, the exclusive execution of these contracts and their compliance with Chapter XVI of the Civil Code of the Republic of Lithuania is disclosed. Finally, the paper examines possible breaches of smart contracts, ways to resolve them, as well as customization and compatibility.
Martyna Stankutė
Vilnius University Open Series pp 248-273; doi:10.15388/os.tmp.2020.12

Abstract:
This article is analyzing law and information technologies scientists works, were law technologies and their realization in lawyer work implies also its benefits and disadvantages through the following future. To rely on the linguistic and analysis method in this article explains the way legal technologies work in different fields, modifying individual legal services actions. Analyzing innovative technology tools and showing their practical integration and applicability trough examples. An analysis of the relationship between law technology and a lawyer today has shown what the technology gaps are and what features a lawyer will need in the future. Technologies being an innovative creations of a human and working in virtual field can‘t function without humans, so it could emerge cybernetic attacks risks. To that point helping tools would be automatic, yet it will remain an aid tool. Laws and decision making would be left for human being, however, lawyers should maintain abilities that would let them successfully integrate with modern technology changes.
Vilnius University Open Series pp 168-183; doi:10.15388/proceedings.2018.8

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje, remiantis Latvių kalbos senųjų tekstų korpuso medžiaga, apžvelgiama latvių, lietuvių ir rusų tautybių pavadinimų vartosena XVI ir XVII a. latvių tekstuose. Straipsnio tikslas – nustatyti minėtų etnonimų vartosenos specifiką senojoje latvių raštijoje, konstatuoti, kokiomis reikšmėmis šie etnonimai vartoti, ar esama kokių nors jų vartosenos dainuojamojoje latvių tautosakoje skirtumų. Daroma išvada, kad latvio įvardijimų dviem iki mūsų dienų žinomomis formomis – latvietis ir latvis – randama senuosiuose (tiek rankraštiniuose, tiek spausdintuose) tekstuose jau nuo XVII a.: daugiausia dalykiniuose verstiniuose tekstuose ir žodynuose, taip pat originaliuose, latviams skirtuose religiniuose tekstuose, pavyzdžiui, Ernsto Glücko 1685 m. Naujojo Testamento vertimo pratarmėje ar Georgo Mancelio pamokslų knygose. Lietuvius įvardijančių etnonimų leitis, lietaviets ir lietavnieks yra patekę į XVII a. žodynus, religiniame kontekste šiek tiek etnonimų paminėta ir Mancelio pamokslų rinkiniuose. Vis dėlto iš šių tekstų ne visada galima tiksliai nustatyti, ar lietuviai įvardijami kaip kaimyninė tauta, ar kaip Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyventojai. Skirtingai negu liaudies dainose, senojoje raštijoje žodžiu leiši neapibūdinami latviai. Rusų įvardijimų vartojimas latvių kalbos senuosiuose tekstuose, palyginti su latvių ir lietuvių etnonimų vartosena, kiek skiriasi: 1) žodis krievs minimas XVI a., 2) šis etnonimas yra patekęs ne tik į pirmuosius latvių leksikografinius šaltinius ir tiesiogiai latviams skirtus originalius religinio turinio tekstus (ypač pamokslų knygas), bet ir į religinius tekstus, verstus iš kitų kalbų, – atsižvelgiant į to meto istorines sąlygas, originaliuose tekstuose esantys etnonimai buvo keičiami žodžiu krievs, 3) žodžio dalis kriev- XVII a. neretai pasirodo botanikos terminologijai priskiriamuose žodžių junginiuose ar dūriniuose, kuriais pavadinami iš svetimų šalių atvežti augalai.
Anta Trumpa
Vilnius University Open Series pp 44-60; doi:10.15388/proceedings.2018.4

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojami du XVII a. žodynai – 1638 m. Georgo Mancelio Lettus ir Christopherio Füreckerio XVII a. pabaigos rankraštinis žodynas. Publikacijos tikslas – remiantis patirtimi, įgyta sudarant Latvių kalbos istorinį žodyną, nustatyti, kiek patikimi XVII a. žodynuose pateiktų reikšmių vertimai ir ar šiais vertimais galima remtis nurodant žodžių reikšmes istoriniame žodyne. Žodynų, kuriais remiamasi Latvių kalbos istoriniame žodyne, pavyzdžius galima suskirstyti į keletą grupių, atsižvelgiant į tai: 1) ar latvių kalbos žodis ar jo vertimas į vokiečių kalbą yra / nėra vartojamas ir dabar, 2) ar šių žodžių reikšmės šiandien yra / nėra pakitusios. Apžvelgiami kiekvienos grupės vienas ar keli pavyzdžiai, nurodomas galimas žodžio reikšmės aiškinimas Latvių kalbos istoriniame žodyne. Remiantis apžvelgtais pavyzdžiais, prieita prie išvados, kad, nepaisant atskirų aiškių vertimo klaidų, daugeliu atveju Mancelio žodyne bei Füreckerio žodyno rankraščiuose žodžių reikšmių aiškinimai pateikiami korektiškai. Tai patvirtina ir atitinkamų žodžių vartosena rišliuose tekstuose. Sunkumų kelia tie atvejai, kai įmanoma remtis tik žodynų medžiaga, juose esančiais vokiškais vertimais, nes vokiečių kalba nuo XVII a. taip pat yra iš esmės pakitusi. Taigi senuosiuose latvių kalbos žodynuose nurodytos reikšmės gali būti pasenusios. Be to, Baltijos vokiečių kalbai būdingi specifiški žodžiai. Tokiais atvejais, nustatant reikšmes, žinoma, padeda vokiečių kalbos istoriniai ir tarmių žodynai, Baltijos vokiečių kalbos žodynas. Tačiau ir juose tai, kas iš pradžių gali atrodyti kaip XVII a. žodynų autorių klaidos, atlikus nuodugnesnę analizę, galų gale išaiškinama kaip korektiški ir to meto kalbą atitinkantys vartosenos atvejai.
Vilnius University Open Series pp 39-43; doi:10.15388/proceedings.2018.3

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje aptariamos perkūno ir aitvaro (slie. aitivaro) etimologijos. Abu daiktavardžiai vertinami kaip naujadarai, bet abiejų žodžių daryba pagrįsta iš ide. prokalbės paveldėtais darybiniais procesais.
Dalia Jakulytė, Dalia Pakalniškienė
Vilnius University Open Series pp 373-388; doi:10.15388/proceedings.2018.15

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pristatomos senųjų raštų morfologijos duomenų bazės taikymo semantikos tyrimams galimybės ir bandomasis Knygos nobažnystės intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių semantikos tyrimas. Detalizuotas duomenų bazės semantikos modelis leido greitai ir tiksliai surinkti bei suklasifikuoti empirinę medžiagą Knygos nobažnystės veiksmažodžių semantinių vaidmenų tyrimui, atskleidusiam analizuojamos predikatinės struktūros ypatumus.
Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilma Zubaitienė
Vilnius University Open Series pp 61-125; doi:10.15388/proceedings.2018.5

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje tiriami XVII a. Mažosios Lietuvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Latvijos paraleliniai žodynai: rankraštinis anoniminis Lexicon Lithuanicum (XVII a. pab.) ir Georgo Mancelio Lettus (1638) bei Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum (1642) ir Georgo Elgerio Dictionarium Polono-Latino-Lottauicum (1683). Pasirinkti du dvikalbiai vokiečių–lietuvių resp. Latvių kalbų ir du trikalbiai lenkų–lotynų–lietuvių resp. latvių kalbų žodynai. Siekiama ištirti lietuvių ir latvių kalbų atitikmenų ekvivalentiškumą XVII a. paraleliniuose žodynuose, t. y. atskleisti, kiek ir ar atspindima kitos kalbos antraštinio žodžio (žodžio junginio) reikšmė. Įgyvendinant užsibrėžtą tikslą, straipsnyje nustatoma, kokie atitikmenys (dariniai, adaptuoti skoliniai, perifrazės, sinonimai) parenkami, t. y. atkreipiamas dėmesys į formaliąją atitikmenų raišką. Jei ekvivalentų pateikiama daugiau, tiriami sisteminiai santykiai tarp jų. Toliau bandoma skirti atitikmenų tipus pagal jais atskleidžiamą semantinį turinį: atitikmenys, atitinkantys ar iš dalies atitinkantys reikšmę; taip pat atitikmenys, kurie tik paaiškina pagrindinės kalbos žodžiu reiškiamą sąvoką. Semantinis atitikmenų turinys analizuojamas teminėmis grupėmis, siekiant atspindėti, kokias savas ir svetimas realijas įvardijančius žodžius įtraukė pirmų jų žodynų autoriai. Taip pat tiriama antraštinių žodžių (vokiečių, lenkų kalbų) įtaka lietuvių ir latvių kalbų atitikmenims bei lietuviškų ir latviškų atitikmenų paraleliniuose žodynuose panašumai bei skirtumai verčiant tuos pačius kitų kalbų (vokiečių ir lenkų) antraštinius žodžius ar frazes.
Ivona Georgieva, Slavka Georgieva
Vilnius University Open Series pp 12-18; doi:10.15388/openseries.2019.18398

Abstract:
The article focuses on some of the aspects of conflicts within the organization. Issues leading to conflicts are discussed as an integral part of organizational life. The main types of conflicts are characterized. It is emphasized that regardless of the outcome of the conflict, its consequences have a certain impact and that each organization could benefit even from the conflict. There is no universal way of correct resolution, it depends on the conflict itself, the individual characteristics of each of the team members and, above all, the correct approach of the leaders. Failure to listen and downplaying the other side does not solve the problem. The best way out of conflict is solving the problem that caused the conflict.
Page of 6
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Back to Top Top