Refine Search

New Search

Results in Journal Archaeologia Lituana: 161

(searched for: journal_id:(2564777))
Page of 4
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Giedrė Piličiauskienė, Viktorija Micelicaitė
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 155-168; doi:10.15388/archlit.2019.21.10

Abstract:
In recent years Lithuanian archaeologists have become greatly more aware of and interested in the information provided by faunal remains. Its potential has begun to draw the attention of researchers from nature sciences, while the archaeologists working in the field collect faunal remains uncovered during excavations and hand them over for storage increasingly more often. These faunal remains continue to be stored in the repository at Vilnius University. The project carried out in 2018–2020 with the funds provided by the Research Council of Lithuania gave an opportunity to record and make public the information about the zooarchaeological finds stored in the repository of Vilnius University, which are accessible for researchers and students from various scientific fields. The aims of this article are to present the Lithuanian collection of faunal remains kept at Vilnius University, to review the history of zooarchaeological research as well as the studies carried out in the last few years and to discuss the associated problems that continue to emerge.
Lembi Lõugas, Eve Rannamäe
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 132-141; doi:10.15388/archlit.2019.21.8

Abstract:
In Estonia, faunal remains have been an important part of archaeological material since the 19th century. During the 20th century, the interest in faunal history was rather volatile, but gained some stability during the 1990s. Since then, zooarchaeology in Estonia has developed substantially, focusing on a variety of topics. Together with methods from traditional zooarchaeology, interdisciplinary methods like the studies of ancient DNA and stable isotopes are increasingly used. However, despite the growing understanding of the importance of faunal remains in archaeological and historical research, there are still problems with collecting animal remains during the fieldwork and documenting and organising them. On the other hand, interest in scientific methods and destructive sampling of the osseous remains have become increasingly popular in science projects and international collaboration. In order to use osteological collections reasonably and ethically, proper systemisation is essential.In Estonia, there are two research centres for zooarchaeology, where scientific collections are administered – Tallinn University and the University of Tartu. Tallinn collections comprise material mostly from the northern part of the country, plus an extensive reference collection for fish has been developed there. In Tartu, mostly material from southern Estonia is managed, together with continuously expanding reference collection of mammals and birds. To improve the gathering and management of the osteological material in Estonia and reduce the shortage for storage space, a new central repository for osteological collections (both human and animal) was established in 2019. Concurrently, a new central database for the osteological data was created.In this paper, we introduce the zooarchaeological collections and some of the latest research topics in Estonia with an aim to broaden the understanding and potential of zooarchaeology in the Baltic region.
Grzegorz Osipowicz
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 27-40; doi:10.15388/archlit.2019.21.2

Abstract:
The article presents the results of traceological studies of two harp seal bacula, from the Šventoji 3 site (coastal Lithuania). As a result of the microscopic observations carried out, technological and functional microtraces were discovered on both artefacts. The analysis of the use-wear traces, which are better readable only on one of the artefacts, allowed for a hypothesis that they arose as a result of contact with well-tanned and dry hide. This made it possible to assign to the studied artefacts the function of objects of everyday use, having direct contact with this material. The findings were illustrated with the current knowledge on the use of bacula in prehistory, historical times and among archaic communities known from ethnographic observations.
Rūta Brindzaitė
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 117-131; doi:10.15388/archlit.2019.21.7

Abstract:
Studies aimed at considering the impact of industrialisation, urbanisation and modernisation on human health in 19th-century society are becoming increasingly relevant. Although it is exceptionally rare to encounter human skeletal material from the 19th century in present-day Lithuania, this study explores whether changes which occurred in that century had any impact on human health. This research presents the preliminary results of an anthropological analysis of the human remains discovered in Panevėžys Cemetery, with material spanning the 18th–19th centuries. In total, 90 individuals were examined, including 57 males, 15 females and 18 nonadult individuals. Fractures and nonspecific inflammatory lesions were the most prevalent pathological changes. However, the values of the average height of males and females did not reveal a significant change in stature. Overall, the results demonstrated inconsistent evidence of the effects of urbanisation on the skeletal population. It can be concluded that both the sample size and the observed pathologies represent only part of the community. Therefore, a more representative sample and additional analyses are required in the future, to provide comprehensive results and more solid conclusions.
Heidi Luik, Liina Maldre
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 41-58; doi:10.15388/archlit.2019.21.3

Abstract:
Archaeological investigations in Tornimäe in the eastern part of the island Saaremaa took place in 1963, 1968 and 2004. Artefacts found during the excavations are mainly dated to the Viking Age. Most of the finds are pottery shards, some metal artefacts were found, and also animal bones. The majority of mammal bones are bones of domestic animals. Nearly half of these are caprine bones, bones of cattle, pig and horse are less numerous. Wild game bones are few, only seals were hunted more often. Bird and fish bones are also represented. Only a few bone artefacts were among the finds, more fragments of bone items were found among the animal bones during the identification of osteological material. The bone artefacts found in Tornimäe are rather simple items which do not require special skills from the bone worker and could have been made by the users of these artefacts. The uses of bone artefacts are well suited with the location of the site at the seashore.
Justina Kozakaitė, Rūta Brindzaitė, Žydrūnė Miliauskienė, Aistis Žalnora, Rimantas Jankauskas
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 142-154; doi:10.15388/archlit.2020.21.9

Abstract:
This article briefly presents the history of the human osteological collection stored at the Faculty of Medicine of Vilnius University. The birth of such collection can be traced back to the mid-19th century (1855) with the establishment of the Museum of Antiquities. Until the mid-20th century, human skeletal remains were gathered sporadically and selectively, by collecting either skulls or long bones. Since the late 20th century, the policy of selection has changed and nowadays the collection consists of systematically assembled anthropological material of scientific value. The assemblage currently comprises more than 9.000 skeletal remains dating back from the Mesolithic to the Late Modern Era.
Freydis Ehrlich, Giedrė Piličiauskienė, Miglė Urbonaitė-Ubė, Eve Rannamäe
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 59-78; doi:10.15388/archlit.2019.21.4

Abstract:
In this paper, we examine archaeological bird remains from Klaipėda Castle (Ger. Memel), western Lithuania. The castle was built in 1252, and during the Middle Ages, it was the northernmost castle of the Teutonic Order in Prussia. The castle together with its adjacent town were subjected to wars and changing political situations over the centuries, but nevertheless represented a socially higher status. The studied bird remains were found during the excavations in 2016 and have been dated by context to the Middle Ages – from the end of the 13th to the beginning of the 14th century. Our aim is to introduce and discuss the bird remains with an emphasis on two species – the white-tailed sea-eagle (Haliaeetus albicilla) and golden eagle (Aquila chrysaetos). Most of all, we are interested in their role in expressing people’s social status, use in material culture, and significance as a food source. Our analysis showed that in Klaipėda, the eagles were probably used for raw material and possibly for feathers, but not for hawking and food. Alternatively, they could have been killed for scavenging. Other species identified in the assemblage such as chicken (Gallus gallus domesticus), grey partridge (Perdix perdix), geese (Anser sp.), ducks (Anatinae), and great cormorant (Phalacrocorax carbo) were mainly interpreted as food waste. This article presents the first concentrated study on bird remains from Klaipėda and is one of the first discussions about the meaning of eagles in the Baltic region.
Alessandra Morrone
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 97-116; doi:10.15388/archlit.2019.21.6

Abstract:
The skeletal remains of non-adults provide endless insights into numerous aspects of their personal, family and social lives. Although they were considered to be marginal members of society, children can potentially shed light on factors influencing the overall health and survival of their communities, sensitively conveying the ability of a population to adapt to its environment and cope with moments of crisis. In the last decade, worldwide interest in the archaeology of children has grown, and has driven the bioarchaeological investigation of their skeletal remains. However, the bioarchaeological study of non-adults has received surprisingly little interest in the Baltic states. This review presents the past and current state of the art with specific focus on the Baltic area from prehistory to historic times, outlining new research fields and the benefits of studying non-adult skeletal remains, and proposing specific possible directions for future work on this topic. The paper is aimed at giving a louder voice to the youngest actors of ancient communities, and perhaps offers a starting point for developing a definitive bioarchaeology of children in the Baltics.
Vytenis Podėnas
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 176-187; doi:10.15388/archlit.2019.21.12

Abstract:
Rec.: Manvydas Vitkūnas, Gintautas Zabiela. Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2017, 88 p.
Erika Gál
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 79-96; doi:10.15388/archlit.2019.21.5

Abstract:
A relatively small worked bone and antler assemblage including 28 finished objects and 104 remains representing blanks and waste material was identified during the zooarchaeological analysis of the bone material found at the recently excavated site of Esztergom-Várhegy-Kőbánya (Esztergom-Castle Hill-Quarry). According to archaeological investigations, the complete animal bone assemblage deposited in several successive layers on the Castle Hill of Esztergom represents the kitchen refuse of the bishopric residence. Despite the religious context of the settlement, rosary beads or other artefacts usually produced in greater numbers are missing in our material. Common objects such as pins, handles and toys as well as the fine worked decorative items were poorly represented. Contrary, the details for crossbow and the antler debris dominated the assemblage linked to manufacturing. All these would suggest the presence of a workshop in the archbishop’s palace specialised for the quick production and reparation of details for crossbow. Although the small quantity of both the finished objects and production waste point to a small – maybe only seasonally operating – workshop, the involvement of a skilled bone-worker and possibly a lathe is suggested.
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 11-26; doi:10.15388/archlit.2019.21.1

Abstract:
During the last decade, some of the most significant archaeological interpretations included the integrated use of scientific methods, including osteoarchaeology. The identification, analysis and interpretation of human and animal remains from archaeological sites has been developing along increasingly different trajectories, due to the different aspects of daily life the bones of animals and humans illustrate. This paper is a review of the position osteoarchaeological research has achieved since the 1960s, through the example of its beginnings in the mid-20th century in Sweden. Similarities and differences between the histories, contents of and directions in human and animal osteoarchaeology are reviewed, revealing some controversies in the ways the results of the discipline have been embraced by the broader archaeological community. Similarly to archaeological research, increasingly complex analytical methods help refining results obtained by traditional morphometric methods applied to bones. This trend will continue in the foreseeable future: scientific methods will keep on contributing to valuable insights into past societies. Special sections in the paper are devoted to the possibilities of disseminating the results of osteoarchaeology through formal and informal networks such as publications, teaching and conferences within the context of the Baltic region through the example of archaeozoological research.
Mykolas Michelbertas
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 169-175; doi:10.15388/archlit.2019.21.11

Published: 20 December 2019
Archaeologia Lituana, Volume 20, pp 116-138; doi:10.15388/archlit.2019.20.5

Abstract:
In 2014–2015, an unknown 16th–17th-century cemetery was discovered at the Subačius Street 41 plot in Vilnius. The uncovered human remains are considered to be one of the most abundant and best-preserved anthropological material in the territory of present-day Vilnius. Paradoxically, historical sources do not mention this burial site, although the abundance of the interred individuals does not imply an accidental burial, but perhaps a functioning cemetery for some time. In such exceptional cases, the only source of information is the synthesis of archaeological and anthropological research data.This article presents preliminary results and a brief overview of bioarchaeological (demographic, paleopathological, and dental research, height reconstruction) investigation. A total of 151 individuals were studied, with almost half (45%) of them consisting of children. Almost 60% of the individuals had one or more pathological lesions. The average height of male individuals was estimated 168.2 cm, the average height of females was 157.8 cm. The aim of this study can be defined as twofold: an attempt to identify the people buried outside the city walls and systematize for the first time the bioarchaeological data of one-out-of-many Vilnius populations. Currently, the Subačius Street 41 population does not resemble a typical urban community, so the study itself is the first attempt to reveal the osteobiography of these 16th–17th century Vilnius residents.
Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius
Published: 20 December 2019
Archaeologia Lituana, Volume 20, pp 75-115; doi:10.15388/archlit.2019.20.4

Abstract:
This article explores the finds and post-excavation reports of earlier archaeological investigations in the five Kernavė hillforts. The detailed analysis of the assembled finds, discovered features and structures made it possible to revise and improve the prieviously suggested evolution model for the Kernavė hillforts. It reveals the evolution of the hillforts to have been much more complicated and that, over time, their function has changed rather significantly more than once. The finds recovered during earlier excavations were not classified into primary, secondary and de facto refuse. New examination of refuse – in this case, of pottery sherds, allowed for identification of single events, short-term activities and long-term settlement on the hillforts as well as distinct functional areas. The authors discuss whether the term “hillfortˮ is appropriate for use in scientific historiography. The issue of actual contemporaneity of the hilfforts in hilffort complexes is also raised.
Published: 20 December 2019
Archaeologia Lituana, Volume 20, pp 10-23; doi:10.15388/archlit.2019.20.1

Abstract:
During archaeological investigations in Nida settlement in 1974–1978, 2011–2013 and 2016 a lot of stratigraphic data from considerably wide area was gathered. Based on stratigraphy Neolithic paleosol of Nida settlement can be distinguished and it can be used as proxy for reconstruction of paleorelief. Paleosol was recorded in former depressions or on eastward slopes of former dunes. Large area in western part of the settlement was affected by aeolian processes where paleosol did not survive and in the eastern part former surface plunge deeply under groundwater level, these limited the territory considerably for paleorelief reconstruction. Analysis of the paleosol and stratigraphy displayed layering of artefacts in some parts of the settlement, which was interpreted as at least two periods of human activity. Also, in some parts of Nida very thick layer (> 1 m) with artefacts have been recorded which formed because of combination of anthropogenic activity and natural processes. An important insight is made about ancient topographic location of Nida settlement. Based on geological, botanical and geophysical data from Nida and other parts of Curonian spit we argue that earlier interpretation is not supported by recent data and we suggest that Nida settlement was in eastern part of the spit, on the shore of Curonian lagoon.
Published: 20 December 2019
Archaeologia Lituana, Volume 20, pp 151-166; doi:10.15388/archlit.2019.20.7

Abstract:
Preservation of immovable cultural heritage is one of the main challenges for contemporary society. Nowadays very often organizations responsible for heritage management constantly have to deal with lack of resources, which are crucial for proper heritage preservation, maintaining and protection.The possible solution of these problems could be automated heritage monitoring, based on the 3D and AI technologies. 3D scanning technology is the most accurate method to capture the situation of an evolving cultural heritage object or complex at a given time. As a cultural heritage object or complex is evolving continuously, AI based comparison of two 3D point clouds created at different time allow to reliably trace potential changes. Proposed solution is realized by project financed by Research Council of Lithuania „Automated monitoring of urban heritage implementing 3D technologies”. The first results of the project are presented at this article.
Published: 20 December 2019
Archaeologia Lituana, Volume 20, pp 40-74; doi:10.15388/archlit.2019.20.3

Abstract:
The article is dedicated to the application of AMS 14C dating method of cremated bones and samples of related charcoal, which is rather new for the East Baltic region. The data of 3 Western Balts cemeteries from Lithuania are analysed. Results of radiocarbon dating are compared to the estimated typological chronology of the artefacts. The OxCal simulation is applied in order to obtain the most probable dates. The study lays the foundation for further spatial and static analysis of selected data.
Agnė Žilinskaitė
Published: 20 December 2019
Archaeologia Lituana, Volume 20, pp 24-39; doi:10.15388/archlit.2019.20.2

Abstract:
The Economic Archaeology formed in late 20th century and is defined as an essential subdiscipline of the archaeological research. It is a study of the relationships between past populations and their natural and cultural resources, encompassing production, distribution, consumption, and stratification. Economic relations are one fundamental key for understanding the workings and transitions of past societies and for grappling with how and why those societies varied. The aim is to recreate economic strategies and models of communities in natural and cultural environment by analyzing various communities with sophisticated structure through economical and archaeological theories and methods. This article aims to introduce goals and issues of economic archaeology as well as methodological possibilities to exam and enable to understand the histories and consequences of past economic strategies that have been employed. Moreover, this article describes the main formation stages of economic archaeology, considering the issues addressed by scientists during certain periods, and presents risks for this particular study of archaeological research.
Published: 20 December 2019
Archaeologia Lituana, Volume 20, pp 139-150; doi:10.15388/archlit.2019.20.6

Abstract:
This article represents a summary of the author’s past 12 years of research on several mummy sets. As mummy studies expand as a sub-specialty of biological anthropology, it is important to highlight the significant contribution that the study of preserved remains can provide to both archaeology and history.
Algimantas Merkevičius
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 8-12; doi:10.15388/archlit.2018.19.1

Abstract:
Šis, 19-asis, Archaeologia Lituana tomas skirtas piliakalniams – svarbiems praeities ir dabarties kultūrinės tapatybės paminklams. Leidinyje publikuojama vienuolika mokslinių straipsnių, iš kurių devyni parengti 2017 metų spalio 19–21 dienomis vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“ skaitytų pranešimų pagrindu. Kiti du straipsniai parašyti ne konferencijos dalyvių. Konferencijos idėja jos organizatoriams kilo sužinojus, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 metų birželio 23 dienos nutarimu Nr. XII-1845 2017 metus paskelbė Piliakalnių metais. Ši svarbi Seimo iniciatyva ir inspiravo idėją 2017 metais organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją piliakalnių tyrinėjimams aptarti. Trijų dienų konferencija vyko Vilniuje ir Klaipėdoje. Joje dalyvavo devynių šalių archeologai, jie per dvi konferencijos dienas perskaitė 25 pranešimus. Pirmoji konferencijos diena buvo organizuota Lietuvos Respublikos Seime. Konferenciją trumpa sveikinimo kalba pradėjo organizacinio komiteto pirmininkas Algimantas Merkevičius. Konferenciją pasveikino ir atidarė Seimo nariai akad. prof. Eugenijus Jovaiša ir prof. Arūnas Gumuliauskas. Kitą dieną, spalio 20, konferencijos dalyviams buvo organizuota ekskursija, kurios metu apsilankyta Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir pakeliui iš Kauno į Klaipėdą apžiūrėta keletas piliakalnių ir pilių. Spalio 21-ąją, trečiąją dieną, konferencija vyko Klaipėdos universitete. Šiame tome skelbiami straipsniai sugrupuoti laikantis chronologinės tvarkos ir apima platų laikotarpį nuo priešistorės iki vėlyvųjų viduramžių ir nuo gyvenviečių įrengimo kalvose ir kitų tipų aukštesnėse vietose pra- džios bei įtvirtintų gyvenviečių atsiradimo iki mūrinių pilių statybos kalvose ir aukštuose upių krantuose. Pirmas spausdinamas estų archeologo, Tartu universiteto profesoriaus Valterio Lango, konferencijoje per- skaičiusio kviestinį pranešimą apie ankstyvąsias įtvirtintas gyvenvietes Rytų Baltijos regione, straipsnis. Pirmoje šio straipsnio dalyje autorius trumpai apžvelgė ankstyvųjų piliakalnių tyrinėjimus regione ir pateikė ankstesnes jų metu gautų duomenų interpretacijas. Antroje straipsnio dalyje V. Langas, remdamasis įtvirtintų gyvenviečių materialine kultūra bei pastarųjų metų etnogenezės tyrimais, iškėlė naują hipotezę, kad įtvirtintas gyvenvietes rytinėje Baltijos regiono dalyje galėjo įrengti nauji iš Rytų Europos miškų juostos atklydę gyventojai. Čekų archeologai yra reti svečiai Lietuvoje organizuojamose archeologinėse konferencijose, o apie čekų archeologiją ir jų teritorijoje esančias įtvirtintas gyvenvietes Lietuvoje nedaug žinome, todėl šiame leidinyje publikuojami du čekų archeologų straipsniai yra svarbūs, nes suteikia naujų žinių apie Centrinės Europos piliakalnius. Abu straipsniai skirti Čekijos įtvirtintų...
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 154-182; doi:10.15388/archlit.2018.19.9

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Apžiedimo technologijos pritaikymas ir raida baltų puodininkystėje iki šiol yra menkai pažįstama tema. Šiame straipsnyje, remiantis P. Kulikausko XX a. septintame dešimtmetyje plačiai tyrinėtų Užnemunės piliakalnių medžiaga, siekiama aptarti apžiestos keramikos raidos tendencijas X–XIV a. jotvingiams skiriamos teritorijos šiaurrytinėje dalyje. Nagrinėjant atskirus keramikos technologinius, morfologinius, puošybos požymius, išskiriami chronologiškai jautrūs, jų pagrindu sudaroma klasifikacinė sistema. Išskirti klasifikaciniai keramikos vienetai kiek įmanoma datuojami pagal kontekstinę radimo aplinkybių medžiagą, panašumus ir analogijas artimiausiuose archeologijos objektuose. Identifikuoti keramikos raidos etapai liudija laipsnišką jos raidą, apžiedimo technologijos tobulėjimą ir formų bei puošybos kaitą. Ir nors visiškai atkurti apžiestos keramikos raidos šiaurrytinėje jotvingių teritorijoje paveikslui vis dar trūksta patikimų absoliutinių datų, tikimasi, kad sisteminama medžiaga atvers kelią tolesniam jos tyrinėjimui ir pažinimui.
Olga Khomiakova, ,
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 78-99; doi:10.15388/archlit.2018.19.5

Abstract:
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] This article is devoted to the Central Nadruvians hillforts, located within the territory of the intercultural area of theWest Balt Circle (the so-called Inster-Pregolian group of sites), and concerns the possible role of hillforts in the context of settlement patterns and social organization in the first half of the 1st millennium AD. Morphological characteristics (sizes, structure) and the dating of Nadruvians hillforts, which can be inhabited in the Roman and Early Migration period, are discussed. Data regarding unfortified settlements and burial grounds are added. According to the results of a survey and a GIS analysis, local centers of settlement patterns in the 1st half of the first millennium AD could be formed in what can be considered a “key” for transport communications between the microregions of the Pregolya river.
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 183-193; doi:10.15388/archlit.2018.19.10

Abstract:
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] A group of monuments, specific by their external morphological features, stands out among the late medieval fortifications on the territory of the Volyn land. The abovementioned fortifications have the form of hills (“mottes”) with the upper sites of different sizes. The tradition of constructing such hillforts spread on the territory of Volhynia from the European side. Those hillforts were the first chivalrous castles. Judging by the current level of knowledge about these fortifications on the territory of Volhynia, several groups can be distinguished. Polissia fortifications (Kamin-Kashyrsky, Lyuboml, Vetly), which are the remains of small cities, volost-sotnia centers of the 14th century, are clearly distinguished. The second group includes the fortifications represented by the medium-sized hills in Korshiv and Gorodyshche I, which, apparently, were the castles of the outstanding feudal lords. The third group is represented by the classic examples of the European complexes of “mottes and baileys” in Ratno, Falemychi, Pyatydni, Khotyn, which, apparently, were the courtyards of knights. A peculiar position is occupied by an artificial mound in the middle of the lake (crannog) in Kachyn village. Such fortifications functioning on the territory of Volhynia can be referred to the second half of the 13th to the 16thcenturies. During their existence, the social functions of these constructions could have changed.
Violeta Vasiliauskienė.
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 221-224; doi:10.15388/archlit.2018.19.14

Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 100-119; doi:10.15388/archlit.2018.19.6

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] 2016 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniaus Aukštutinės pilies rūmų liekanų, dar vadinamų Kunigaikščių rūmais, aplinkoje. Šiuo straipsniu pristatomi 2016 m. tyrimų rezultatai, kurių analizė verčia įdėmiau pažvelgti į medinės pilies Gedimino kalne atsiradimo chronologiją. Straipsnyje glaustai aptariami ankstesni archeologiniai lauko tyrimai Gedimino kalne. Taip pat nagrinėjami ankstesni mokslininkų darbai apie Gedimino kalno apgyvendinimą ir medinės pilies ant Gedimino kalno atsiradimo chronologinės aplinkybės archeologiniais duomenimis. 2016 m. archeologiniai tyrimai nepasižymėjo gausiu radinių kiekiu, tačiau atliktas devynių mėginių 14C datavimas. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – publikuoti 2016 m. surinktų mėginių laboratorinio datavimo rezultatus ir, remiantis šių rezultatų statistinio modeliavimo teikiamomis galimybėmis, paskatinti tolesnę akademinę diskusiją dėl medinės pilies atsiradimo ant Gedimino kalno.
Mantas Užgalis
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 141-153; doi:10.15388/archlit.2018.19.8

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. Aptarus Šilutės–Priekulės–Švėkšnos apylinkėse (VI a. pab.?) VII–XIII a., anot kai kurių tyrėjų, veikusio etnokultūrinio Lamatos darinio susiformavimo ir etninės priklausomybės kontroversijas, detaliau nagrinėjama paleogeografinės aplinkos bei derlingų ir nederlingų dirvožemių įtaka piliakalnių pasiskirstymui ir to pasiskirstymo pokyčiams I tūkstm. ir II tūkstm. pradžioje. Galiausiai analizuojamos atskirų Lamatos piliakalnių funkcinės paskirties pokyčiai po XIII a., kai dabartinės Lietuvos teritorijoje piliakalniai nustojo būti naudojami kaip gynybiniai įtvirtinimai.
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 62-77; doi:10.15388/archlit.2018.19.4

Abstract:
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] The Czech landscape and its archaeological resources include the most varied types of prehistoric or early medieval hillforts. These fortified sites are found across a variety of different locations and possess different functions and dimensions (very often in units of hectares, unlike the later medieval strongholds, characterized by the dimensions of tenths of hectares of fortified areas). Due to this large area, the hillforts were verified using mainly small-scale archaeological investigations. Many other hillforts are also known to exist without any archaeological trenching, research or exact dating. A combination of various remote sensing techniques and non-destructive methods seems to be, in the last two decades, a fast and low-priced way to acquire new spatial information about these fortified sites. Geophysical measurements of hillforts and different me-thods were under all circumstances limited by various field conditions and the performance of used equipment. But some of the geophysical methods now offer new surveys of large areas of hillforts or nearly complete fortified sites. Seven chosen examples of various geophysical methods and techniques in this paper should illustrate the different possibilities of modern prospection and non-destructive mapping of hillforts. Their results could be used in archaeology, heritage care of intangible archaeological monuments or on different occasions for particular kinds of conservation, new protection or systematic study of hillforts.
Vladimir Dryakhlov, Vladimir Kulakov
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 207-217; doi:10.15388/archlit.2018.19.12

Abstract:
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] The amulets referred to in this paper were found mainly in the eastern part of the Frankish tribal lands. There, in the Rhineland, Christianity did not hold as much ground in the 6th and 7th centuries as during later periods. Therefore, members of the Frankish aristocracy (a clear indication of the social strata the owners of the jewelry belonged to are the materials, i.e., precious metals, that the pieces were made of) preferred to rely on tried and tested amulets based on the native religious conventions rather than on Christian imagery (e.g., baptismal crosses).
, Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 194-206; doi:10.15388/archlit.2018.19.11

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje siekiama nustatyti, kokia buvo 2014–2015 m. Vilniuje, Valdovų rūmų rytinio korpuso šiauriniame priestate, vykdytų detaliųjų archeologinių tyrimų metu aptikto medinio dviejų patalpų, 5 × 2,7 m dydžio pastato galima panaudojimo paskirtis. Tikslui pasiekti pasitelkti ekofaktinių tyrimų metodai, kurių didžiausia dalis skirta archeobotaninių duomenų analizei. Šioje neabejotinai atvejo studijoje duomenys interpretuojami archeologinių, archeobotaninių, archeoparazitologinių, vabzdžių liekanų tyrimų ir vieno iš mikromorfologijos – sferolitų analizės tyrimų fone.
Mykolas Michelbertas
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 218-219; doi:10.15388/archlit.2018.19.13

Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 120-140; doi:10.15388/archlit.2018.19.7

Abstract:
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] XIII a. pabaigoje–XIV a. Lietuvos valstybėje kūrėsi nauja teritorinė administracinė organizacija, sąlygojusi plačius aplinkos transformavimo darbus. Šis procesas ypač sustiprėjo valdant Gediminaičiams. Aplinkos įsisavinimo procesų, kurie vyko Vilniuje, tyrimai suteikė kokybiškai naujų mokslinių duomenų apie sostinės kūrimąsi ir įtvirtinimą, tačiau kitų istorinių sostinių ir rezidencinių pilių – Kernavės ir (Senųjų) Trakų – formavimasis ir raidos dinamika XIII–XIV a. yra iki šiol menkai tyrinėta tema. Straipsnyje analizuojamas Senųjų Trakų pilies statybos ir šalia jos buvusios gyvenvietės įkūrimo atvejis gamtinės aplinkos, ypač reljefo, transformavimo aspektu. Siekiama pateikti Senųjų Trakų piliavietės ir gyvenvietės archeologinių tyrimų duomenis bei 2018 m. čia atliktų geofizinių, mažos apimties archeologinių žvalgomųjų bei dirvožemių tyrimų rezultatus, atskleidžiant aplinkos pakeitimo darbų pobūdį ir apimtis.
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 13-33; doi:10.15388/archlit.2018.19.2

Abstract:
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] A brief history of research and earlier interpretations of fortified settlements east of the Baltic Sea are provided in the first part of the article. The earlier research has resulted in the identification of the main area of the distribution of fortified settlements, the main chronology in the Late Bronze and Pre-Roman Iron Ages, and their general cultural and economic character. It has been thought that the need for protection – either because of outside danger or social tensions in society – was the main reason for the foundation of fortified sites. The second part of the article adds a new possibility of interpreting the phenomenon of fortified settlements, proceeding from ethnogenesis of the Finnic and Baltic peoples. It is argued that new material culture forms that took shape in the Late Bronze Age – including fortified settlements and find assemblages characteristic of them – derived at least partly from a new population arriving in several waves from the East-European Forest Belt.
Petr Menšík, Milan Menšík
Published: 20 December 2018
Archaeologia Lituana, Volume 19, pp 34-61; doi:10.15388/archlit.2018.19.3

Abstract:
[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] The Southern Bohemian Region belongs to regions where many hilltop settlements had been built since the Early Stone Age. However, the first fortified systems were built in the Late Bronze Age, as hilltops, mountain peaks, and promontories were fortified using complex systems of ramparts and ditches. This phenomenon thereafter continued into younger prehistoric periods, especially the Early Iron Age, resulting in the foundation of hilltops in the Early Middle Ages, starting with the 9th century and frequently continuing in the form of castles and manor houses built in the Middle Ages and the Modern Period. This paper is not only an attempt to summarize and survey the use of hilltop sites and the continuity of settlements but also an effort to state their classification, characteristics, and function considering their practical, social and symbolical roles, which can be detected in both prehistoric (sophisticated fortifications with no practical use, relocation) and medieval (show of power, the question of defence) heritage.
Algimantas Merkevičius
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 5-8; doi:10.15388/archlit.2017.18.11693

Abstract:
Dedicated to publishing articles on the history and methodology of archaeology as well as publishing important archaeological research in the Baltic region.
Algimantas Merkevičius
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 9-22; doi:10.15388/archlit.2017.18.11692

Abstract:
Šiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų Lietuvos archeologų, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjo, prof. dr. Albino Kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine veikla. Jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. Šiame pokalbyje aptartos ir kai kurios visai Lietuvos archeologijai svarbios problemos. Reikšminiai žodžiai: viduramžių archeologija, paveldosauga, Vilniaus universitetas, Dubingių piliavietė, Vilniaus žemutinė pilis, archeologijos vadyba
Liudvikas Vasiliauskas
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 130-164; doi:10.15388/archlit.2017.18.11686

Abstract:
Straipsnyje aptariami originalūs XVI–XVIII a. artilerijos pabūklai, saugomi ir eksponuojami Lietuvos muziejuose, taip pat esantieji privačioje kolekcijoje. Pabūklai suskirstyti pagal tipą, laikotarpį ir saugojimo bei eksponavimo vietas. Taip pat pateikiami pabūklų vamzdžių lydinių rentgeno flurescencinės (XRF) cheminių elementų analizės duomenys. Straipsnį papildo minėtų pabūklų katalogas. Reikšminiai žodžiai: artilerija, kartauna, kolubryna, bombarda, haubica, mortyra, šarnyrinė patranka, lauko patrankos.
Gintautas Zabiela
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 23-28; doi:10.15388/archlit.2017.18.11691

Abstract:
Dedicated to publishing articles on the history and methodology of archaeology as well as publishing important archaeological research in the Baltic region.
Mykolas Michelbertas
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 165-166; doi:10.15388/archlit.2017.18.11685

Abstract:
Dedicated to publishing articles on the history and methodology of archaeology as well as publishing important archaeological research in the Baltic region.
Viktorija Ziabreva
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 96-129; doi:10.15388/archlit.2017.18.11687

Abstract:
Į ankstyvąją Klaipėdą akmens masės keramika atkeliavo iš vokiškų Siegburgo, Žemutinės Saksonijos, Langerwehe’ės, Waldenburgo, Aacheno / Raereno, Kelno, Frecheno, Westerwaldo, Altenburgo, Annabergo gamybos centrų, taip pat iš Anglijoje, Londone, įsikūrusių Woolwicho, Fulhamo ir Lambetho gamyklų bei iš Nottinghamo mieste veikusio gamybos centro. Ankstyviausi XIII a. antros pusės–XVI a. pradžios indai pasiskirstė pilies ir ankstyvojo kolonistų miesto teritorijose. Kuriantis senajam miestui, šių indų mieste daugėjo. Tiriant Klaipėdos akmens masės indus buvo išskirtos keturios funkcinės grupės. Remiantis šios keramikos duomenimis, pavyko patikslinti kai kurių tyrimų metu rastų indų bei miesto kultūrinių sluoksnių datavimą. Reikšminiai žodžiai: akmens masės keramika, importas, kultūrinių sluoksnių datavimo tikslinimas, viduramžiai, Klaipėda.
Violeta Vasiliauskienė
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 167-171; doi:10.15388/archlit.2017.18.11684

Abstract:
Dedicated to publishing articles on the history and methodology of archaeology as well as publishing important archaeological research in the Baltic region.
Albinas Kuncevičius, Justina Poškienė
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 29-46; doi:10.15388/archlit.2017.18.11690

Abstract:
XIX a. pabaigoje Vakarų Europoje susiformuoja pagrindiniai profesionaliosios paveldosaugos elementai: įteisinamas paveldo ekspertų institutas, materialiosios kultūros liekanoms priskiriama vidinė vertė ir įteisinami jų sąrašai, paveldas pasitelkiamas tapatumui formuoti. Straipsnyje siekiama atskleisti profesionaliosios paveldosaugos formavimosi procesus Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje. XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje ėmė rastis archeologijos mokslo užuomazgų ir paveldo apsaugos (plačiąja prasme) pastangų, kurios XIX a. viduryje Vilniaus senienų muziejaus ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikloje įgavo kai kuriuos profesionaliosios paveldosaugos bruožus. Atskiri paveldo apsaugos sistemos elementai įsitvirtina XIX a. pabaigoje, kai archeologijos objektų apsaugai ir jų tyrimams imta taikyti visoje Rusijos imperijoje galiojusi sistema, tačiau, kitaip nei Vakarų Europoje, bendro paveldo apsaugą įgyvendinančio įstatymo nebuvo priimta. XIX a. pabaigoje–XX pradžioje etninės lietuvybės pagrindu gimstanti lietuvių tauta susitelkė į valstybės kūrimo darbus – tai taip pat nulėmė pavėluotą profesionaliosios paveldo apsaugos sistemos formavimąsi, palyginti su kitomis Europos šalimis. Reikšminiai žodžiai: archeologija, mokslas, paveldo apsauga, archeologijos istorija
Arūnas Puškorius, Atas Žvirblys
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 78-95; doi:10.15388/archlit.2017.18.11688

Abstract:
Straipsnyje analizuojami 2013 ir 2015 m. Žiežmariuose archeologinių kasinėjimų metu surasti odiniai radiniai. Atskleidžiama jų įvairovė, analizuojama dirbinių konstrukcija ir gamybos ypatumai. Lietuvos periferijos miestelių archeologiniuose kultūriniuose sluoksniuose šios rūšies dirbinių retai aptinkama. Jų tyrimai padeda geriau pažinti nuo ekonominių ir politinių centrų nutolusių miestelių kasdienio gyvenimo specifiką. Reikšminiai žodžiai: odinė avalynė, archeologiniai kasinėjimai, periferija, Žiežmariai, odiniai dirbiniai.
Lijana Muradian
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 47-77; doi:10.15388/archlit.2017.18.11689

Abstract:
Straipsnyje analizuojama vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena dabartinės Šiaurės vakarų Lietuvos dalyje, daugiausia dėmesio teikiant pilkapių ir individualių kapų įrengimui bei įkapėms. Per daugiau nei šimtmetį vykdomus kasinėjimus atrasta 19 laidojimo vietų, kuriose žinomi 182 kapai (169 degintiniai, 13 griautinių kapų). Laidojimo paminklų duomenys – kapų įrengimai, kapų vieta laidojimo paminkle ir įkapės, panaudoti interpretuojant juos palikusių bendruomenių kai kuriuos socialinės organizacijos klausimus. Vėlyvajame žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti skirtingo tipo kapuose – pilkapiuose ir plokštiniuose kapuose, abiejuose atskiriems kapams įrengtos individualios akmenų struktūros. Keliama hipotezė, kad skirtingi kapų tipai ir jų įrengimai nėra vien laidosenos kaitos laikui bėgant rezultatas, o vienas iš požymių, rodantis, jog aptariamu laikotarpiu galėjo egzistuoti diferencijuota, hierarchinė visuomenė. Reikšminiai žodžiai: vėlyvasis žalvario amžius, ankstyvasis geležies amžius, pilkapiai, degintiniai kapai, griautiniai kapai, visuomenė, Šiaurės vakarų Lietuva
Algimantas Merkevičius
Published: 12 April 2018
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 5-6; doi:10.15388/archlit.2017.18.11709

Albinas Kuncevičius, Justina Poškienė
Published: 12 April 2018
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 29-46; doi:10.15388/archlit.2017.18.11712

Abstract:
XIX a. pabaigoje Vakarų Europoje susiformuoja pagrindiniai profesionaliosios paveldosaugos elementai: įteisinamas paveldo ekspertų institutas, materialiosios kultūros liekanoms priskiriama vidinė vertė ir įteisinami jų sąrašai, paveldas pasitelkiamas tapatumui formuoti. Straipsnyje siekiama atskleisti profesionaliosios paveldosaugos formavimosi procesus Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje. XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje ėmė rastis archeologijos mokslo užuomazgų ir paveldo apsaugos (plačiąja prasme) pastangų, kurios XIX a. viduryje Vilniaus senienų muziejaus ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikloje įgavo kai kuriuos profesionaliosios paveldosaugos bruožus. Atskiri paveldo apsaugos sistemos elementai įsitvirtina XIX a. pabaigoje, kai archeologijos objektų apsaugai ir jų tyrimams imta taikyti visoje Rusijos imperijoje galiojusi sistema, tačiau, kitaip nei Vakarų Europoje, bendro paveldo apsaugą įgyvendinančio įstatymo nebuvo priimta. XIX a. pabaigoje–XX pradžioje etninės lietuvybės pagrindu gimstanti lietuvių tauta susitelkė į valstybės kūrimo darbus – tai taip pat nulėmė pavėluotą profesionaliosios paveldo apsaugos sistemos formavimąsi, palyginti su kitomis Europos šalimis.
Published: 12 April 2018
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 167-171; doi:10.15388/archlit.2017.18.11718

Lijana Muradian
Published: 12 April 2018
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 47-77; doi:10.15388/archlit.2017.18.11713

Abstract:
Straipsnyje analizuojama vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena dabartinės Šiaurės vakarų Lietuvos dalyje, daugiausia dėmesio teikiant pilkapių ir individualių kapų įrengimui bei įkapėms. Per daugiau nei šimtmetį vykdomus kasinėjimus atrasta 19 laidojimo vietų, kuriose žinomi 182 kapai (169 degintiniai, 13 griautinių kapų). Laidojimo paminklų duomenys – kapų įrengimai, kapų vieta laidojimo paminkle ir įkapės, panaudoti interpretuojant juos palikusių bendruomenių kai kuriuos socialinės organizacijos klausimus. Vėlyvajame žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti skirtingo tipo kapuose – pilkapiuose ir plokštiniuose kapuose, abiejuose atskiriems kapams įrengtos individualios akmenų struktūros. Keliama hipotezė, kad skirtingi kapų tipai ir jų įrengimai nėra vien laidosenos kaitos laikui bėgant rezultatas, o vienas iš požymių, rodantis, jog aptariamu laikotarpiu galėjo egzistuoti diferencijuota, hierarchinė visuomenė.
Arūnas Puškorius, Atas Žvirblys
Published: 12 April 2018
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 78-95; doi:10.15388/archlit.2017.18.11714

Abstract:
Straipsnyje analizuojami 2013 ir 2015 m. Žiežmariuose archeologinių kasinėjimų metu surasti odiniai radiniai. Atskleidžiama jų įvairovė, analizuojama dirbinių konstrukcija ir gamybos ypatumai. Lietuvos periferijos miestelių archeologiniuose kultūriniuose sluoksniuose šios rūšies dirbinių retai aptinkama. Jų tyrimai padeda geriau pažinti nuo ekonominių ir politinių centrų nutolusių miestelių kasdienio gyvenimo specifiką.
Algimantas Merkevičius
Published: 12 April 2018
Archaeologia Lituana, Volume 18, pp 9-22; doi:10.15388/archlit.2017.18.11710

Abstract:
Šiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų Lietuvos archeologų, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjo, prof. dr. Albino Kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine veikla. Jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. Šiame pokalbyje aptartos ir kai kurios visai Lietuvos archeologijai svarbios problemos.
Page of 4
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Back to Top Top