Refine Search

New Search

Results in Journal Archaeologia Lituana: 167

(searched for: journal_id:(2564777))
Page of 4
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Gabrielė Gudaitienė
Archaeologia Lituana, Volume 17, pp 35-56; https://doi.org/10.15388/archlit.2016.17.10681

Abstract:
Iš naujo atrasta Pabartonių finalinio paleolito–mezolito gyvenvietė Neries pakrantėjeStraipsnyje pristatomi naujausi Pabartonių akmens amžiaus gyvenvietės tyrimų rezultatai. Ši vėlyvojo paleolito–mezolito gyvenvietė buvo iš naujo atrasta 2014 m. ir dvejus metus tyrinėta. Kasinėjimų metu atrastos struktūros, titnaginis inventorius ir archeobotaninė medžiaga leido tyrinėti šio archeologinio objekto pirminį apgyvendinimą. Deja, gyvenvietėje apsistota ne vienąkart, skirtingų laikotarpių radiniai yra susimaišę smėlingame grunte, tad tiksliai rekonstruoti jos apgyvendinimo eigą ir pobūdį yra nelengva. Vis dėlto kasinėjimų metu pritaikyti įvairūs tyrimų metodai leidžia atsakyti į kai kuriuos klausimus.
Kaarel Sikk
Archaeologia Lituana, Volume 17, pp 26-34; https://doi.org/10.15388/archlit.2016.17.10680

Abstract:
Akmenų naudojimo Estijos akmens amžiaus ugniavietėse nustatymasUgniavietės ir su jais susiję degę akmenys yra įprastos struktūros, randamos akmens amžiaus gyvenvietėse. Nors informacija apie šiuos objektus pateikiama archeologinėse ataskaitose ir publikacijose, iki šiol nebuvo specialaus jiems skirto tyrimo. Šio straipsnio tikslas yra užpildyti šią spragą ir patikrinti hipotezę, kad ugniaviečių struktūriniai bruožai atskleidžia informaciją apie pragyvenimo gyvenvietėse modelį. Šioje studijoje remiamasi Estijos akmens amžiaus ugniaviečių duomenų baze, kuri sudaryta iš visų prieinamų kasinėtų objektų. Duomenų bazėje yra 167 ugniavietės ir kiekybiniai duomenys apie akmenis jose. Duomenų analizė atskleidė, kad akmenų naudojimas ugniavietėse laikui bėgant smarkiai keitėsi. Daugumoje mezolito laikotarpio ugniaviečių akmenų yra, o neolito laikotarpio ugniavietėse akmenys tapo retenybe. Galima daryti išvadą, kad akmenų naudojimas ugniavietėse susijęs su gyvenviečių ekonomika ir pokyčiai laikui bėgant atspindi bendros gyvenimo strategijos pokyčius.
Маxim Charniauski
Archaeologia Lituana, Volume 17; https://doi.org/10.15388/ArchLit.2016.17.10684

Abstract:
Santrauka Virvelinės keramikos kultūros įtakos Baltarusijos ežeringajame krašte (remiantis Kryvinos durpyno mikroregiono medžiagaStraipsnyje analizuojama Baltarusijos ežeringojo krašto neolito gyvenviečių kultūrinė raida IV–III tūkstm. pr. Kr., daugiausia remiantis Kryvinos durpyno gyvenviečių archeologiniais tyrimais. Nors viena po kitos ėjusių giminingų Usviatų ir Šiaurės Baltarusijos kultūrų kompleksai analizuojamose gyvenvietėse yra gana panašūs, pastarojoje matyti ir didelė virvelinės keramikos tradicijų įtaka, pasiekusi šį regioną iš vakarų ir pietų. Remiantis gautomis radioaktyviosios anglies datomis, šis kultūrinis pasikeitimas įvyko ir virvelinės keramikostradicijų įtaka regione pradėjo reikštis III tūkstm. pr. Kr. antrojo ketvirčio antrojoje pusėje.
Tomas Rimkus, Gvidas Slah
Archaeologia Lituana, Volume 17, pp 77-88; https://doi.org/10.15388/archlit.2016.17.10683

Abstract:
Eksperimentiniai ir trasologiniai titnaginių peilių tyrimai. Skerdimo technologijų priešistorinėje Lietuvoje rekonstrukcijaTiriant Lietuvos akmens amžiaus medžiagą, gausiai aptinkama titnaginių skelčių su utilizacinėmis žymėmis darbinėse kraštinėse. Dažnai skeltės būna papildomai apdorotos įvairių tipų retušu, kuris byloja apie dirbinio panaudojimą. Neišlikus organinės kilmės medžiagų, suprasti tikrąją dirbinio paskirtį tampa itin nelengva. Tokių titnaginių skelčių, kurios tipologiškai išskirtos kaip peiliai, Lietuvoje randama tyrinėjant vėlyvojo neolito–ankstyvojo bronzos amžiaus paminklus. Jų išskirtiniai technologiniai gamybos ypatumai konstatuoja tam tikrą dirbinio funkciją. Šiame straipsnyje, remiantis Lietuvos vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus paminkluose rastais titnaginiais peiliais, siekiama atkurti priešistorės gyvūnų skerdimo technologijas. Tikslui įgyvendinti taikyti eksperimentiniai ir trasologiniai tyrimo metodai. Remdamiesi tyrimo rezultatais, pateikiame naujų įžvalgų apie titnaginių peilių naudojimą ir metalo dirbinių efektyvumą apdorojant gyvūnų skerdeną.
Eglė Marcinkevičiūtė
Archaeologia Lituana, Volume 17, pp 57-76; https://doi.org/10.15388/archlit.2016.17.10682

Abstract:
Naujas požiūris į Dubičių mikroregiono neolitines gyvenvietes taikant GIS erdvinę analizęStraipsnyje analizuojamas akmens amžiaus gyvenviečių gausa ir įvairove išsiskiriantis Dubičių mikroregionas, pristatomos GIS erdvinės analizės teikiamos galimybės rekonstruoti šio mikroregiono neolito laikotarpio kraštovaizdį, ištirti sąlygas, nulėmusias akmens amžiaus gyvenviečių vietos pasirinkimą, ir nustatyti vietas, kuriose didžiausia tikimybė aptikti naujų, dar nežinomų neolitinių gyvenviečių.
Viktorija Ziabreva
Archaeologia Lituana, Volume 17; https://doi.org/10.15388/ArchLit.2016.17.10687

Abstract:
Santrauka XX a. septintą–aštuntą dešimtmetį pedagogės, lituanistės ir kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės pastangomis Palangoje buvo aktyviai renkami eksponatai būsimam muziejui. 1966 m. E. Adiklienė tapo tuometinės Lietuvos TSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus pirmininke. Palangos bendruomenė buvo skatinama aktyviai prisidėti prie būsimo muziejaus kūrimo, perduoti turimus etnografinius ir su krašto kultūriniu palikimu susijusius daiktus. Kraštotyrininkai aktyviai dalyvavo etnografinėse išvykose į Palangos apylinkes. Palangos kurorto muziejuje saugoma E. Adiklienės kraštotyrinio palikimo dalis yra straipsnyje ir jo priede nagrinėjamas archeologinis rinkinys, pirmą kartą publikuojamas šiame straipsnyje. Rinkinys sudarytas daugiausia iš metalinių archeologinių dirbinių, priskiriamų kuršių, lamatiečių kultūrai.
Dovilė Baltramiejūnaitė
Archaeologia Lituana, Volume 17; https://doi.org/10.15388/ArchLit.2016.17.10686

Abstract:
Santrauka Straipsnyje analizuojama viduramžių Kernavės miesto XIII–XIV a. apžiestos keramikos kolekcija. Detaliai nagrinėjami buityje naudotų indų technologiniai, morfologiniai, puošybiniai požymiai, ieškoma galimos paskirties, erdvės ir chronologijos nulemtų reikšmingų bruožų. Apibendrinant būdingus požymius, išskiriamos stilistinės indų grupės. Joms priskiriamų indų ir jų fragmentų sklaidos analizė išryškina puodininkystės vaidmenį ir raidą viduramžiškoje ankstyvojo Lietuvos miesto visuomenėje.
Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė,
Archaeologia Lituana, Volume 17; https://doi.org/10.15388/ArchLit.2016.17.10685

Abstract:
Santrauka Pirmieji Ukrainos žemdirbiai: Ratniv-2 objekto archeo-botaniniai tyrimai ir kviečių grūdų datavimas radioaktyviosios anglies metodu (AMS)Šiame straipsnyje pateikiami archeobotaninių tyrimų rezultatai iš Ratniv-2 archeologinio objekto, esančio Vakarų Ukrainoje, priklausančio linijinės juostinės keramikos kultūrai. Augintų kultūrinių augalų ir piktžolių įvairovė atspindi įprastą linijinės juostinės keramikos kultūros gyventojų augintų augalų racioną, kuris labai panašus visuose šios kultūros paplitimo regionuose. Datavimas gautas tiesiogiai tiriant kultūrinius augalus, aptiktus Ratniv-2 objekte, parodė, kad ši kultūra išplito iki pat Ukrainos jau pirmoje savo stadijoje, tai yra gerokai anksčiau nei prieš tai manyta. Nauji archeobotaniniai duomenys ir datavimo rezultatai, pristatyti šiamestraipsnyje, padėjo eliminuoti anksčiau pateiktas teorijas apie žemdirbystės laikotarpį ir geografinę kilmę Ukrainoje. Tikėtiniausia, kad linijinės juostinės keramikos kultūros gyventojai yra pirmieji, vertęsi žemdirbyste Ukrainos teritorijoje.
Algimantas Merkevičius
Archaeologia Lituana, Volume 17; https://doi.org/10.15388/archlit.2016.17.10690

Abstract:
Archeologijos katedros leidiniai 2016 metais
Archeologia Lituana
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16, pp 186-187; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9855

Abstract:
Leidinio ARCHAEOLOGIA LITUANA informacija autoriams
Archeologia Lituana
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9854

Abstract:
Skaistė ArdavičiūtėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected] AugustinavičiusArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected]ė GudaitienėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected] KulakovArcheologijos institutasRusijos mokslų akademijaDm. Uljanova g. 19117036 [email protected] MerkevičiusArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected] MuradianArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected]ėda NemickienėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected] PoškienėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected]ūnas PuškoriusMuzeologijos katedraVilniaus universitetasSaulėtekio al. 9, I rūmaiLT-10222 [email protected] SarcevičiusMiestų tyrimo skyriusLietuvos istorijos institutasKražių g. 5LT-01108 [email protected] ŠatavičiusArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected]čardas TaraškevičiusGeochemijos sektoriusGamtos tyrimų centrasAkademijos g. 2LT-08412 [email protected] VasiliauskasBaltijos regiono istorijos irarcheologijos institutasKlaipėdos universitetasHerkaus Manto g. 84LT-92294 Klaipė[email protected] VasiliauskienėArcheologijos katedraVilniaus universitetasUniversiteto g. 7LT-01513 [email protected]
Algimantas Merkevičius
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9839

Abstract:
Malonaus skaitytojo rankose iš pirmo žvilgsnio eilinis, tačiau gerokai pasikeitęs 16-asis „Archaeologia Lituana“ tomas. Vienas iš svarbių leidinio pokyčių – vyriausiojo redaktoriaus pasikeitimas. 2015 m. vasario 6 d. jungtiniame Archeologijos katedros ir „Archaeologia Lituana“ redaktorių kolegijos posėdyje vietoj atsistatydinusio ilgamečio leidinio vyriausiojo redaktoriaus prof. habil. dr. Mykolo Michelberto išrinktas doc. dr. Algimantas Merkevičius. Naudodamasis šia proga, dėkoju profesoriui už ilgametį sunkų ir atkaklų darbą kasmet išleidžiant po tomą, ne visada palankiomis leidiniui sąlygomis. Žemaitiškas užsispyrimas, atkaklumas ir didelis autoritetas neabejotinai padėjo šiame sunkiame ir atsakingame darbe.
Arūnas Puškorius
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9845

Abstract:
Straipsnyje, remiantis archeologiniais duomenimis, apžvelgiama XVII–XVIII a. Lietuvos periferijos miestelių avalynė. Kaip tipinės miestiečių avalynės pavyzdžiai detaliai pristatomi ir analizuojami XVII a. avalynės radiniai, aptikti Žagarės miesto archeologinių kasinėjimų (archeologas Ernestas Vasiliauskas) metu. Aptikti du pusbačiai ir trys klepės iki šiol yra vieninteliai informatyviausi miestiečių avalynę reprezentuojantys archeologiniai radiniai, surasti ne Lietuvos reikšmingiausių senųjų prekybos miestų teritorijoje, o periferijos miesteliuose. Radiniai autoriaus konservuoti ir restauruoti, aptartos tokio pobūdžio radinių konservavimo ir restauravimo problemos, siekiant maksimaliai išsaugoti jų informatyvumą tolesniam įvairiapusiam pažinimui. Ištirta radinių konstrukcija ir medžiagiškumas, atskleista avalynės gamybos technologija. Radiniai palyginti su to laikotarpio Vakarų Europos analogais.
Saulius Sarcevičius, Ričardas Taraškevičius
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9843

Abstract:
Straipsnio autoriai pristato vizualųjį plytų ženklinimo, plytų dydžių analizės ir geocheminių tyrimų metodus, kurie buvo kompleksiškai pritaikyti tiriant Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios mūrus (plytas). Šių metodų pritaikymo tikslas – pateikti naujas galimybes spręsti senųjų mūrų chronologinius bei plytų gamybos technologinius klausimus.
Skaistė Ardavičiūtė
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9844

Abstract:
Šis straipsnis nagrinėja iki šiol Lietuvos mokslininkų dėmesio nesulaukusius akvamanilių, rastų Lietuvoje, datavimo, formos, radavietės ir patekimo į Lietuvą klausimus. Taikant meninį stilistinį, komparatyvinį ir analitinį metodus, analizuojama akvamanilių funkcija ir jų reikšmė vėlyvųjų viduramžių krikščioniškajai visuomenei, akvamanilių atsiradimas Europoje, jų raida, tipologija ir pagrindiniai akvamanilių gamybos centrai, aprašomas naudotas gamybos būdas. Remiantis užsienio medžiaga ir atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad Vilniaus Žemutinės pilies akvamanilės fragmentai priklausė tai pačiai liūto formos akvamanilei, kuri buvo pagaminta XIII a. pabaigoje–XIV a. pirmoje pusėje Žemutinėje Saksonijoje, o Bartkuškyje rasta akvamanilė galėjo būti rasta visai ne Lietuvoje, o Taline.
Vladimir Kulakov
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9842

Abstract:
Plokštinis kapinynas Kleine Kaup (Mažasis Kaupas), esantis Kaupo vietovės rytinėje dalyje (pietinis Kranzo, dabar Zelenogradskas, pakraštys, šiaurės Semba) buvo atrastas 1865 m. rugpjūčio 3 d. Nedidelės apimties kasinėjimus kapinyne 1932 m. vykdė Karlas Engelis. Iš Berlyno archyvuose išlikusios lakoniškos informacijos apie kasinėjimus aiškėja, kad kapinyne buvo surasti 23 prūsiški dviejų sluoksnių XI–XIII a. datuojami kapai. Atkasant ir valant prastai išlikusius griaučius, kape K52a greta apnykusios ir šaknų apardytos kaukolės rasta skirtingo skersmens gludintų gintaro karolių. Į vakarus nuo kaukolės likučių, prie dešinės apatinio žandikaulio pusės rasti trijų tordiruotų antsmilkinių fragmentai. Viename tokiame fragmente buvo įvertas karolis. Į šiaurės rytus nuo jo rasti dar du vieno karolio fragmentai. Taigi paaiškėjo, kad šiame kape palaidotos moters kaukolę iš kairės ir dešinės pusių puošė po du gludintus karolius. Be to, į dešinę nuo kaukolės buvęs karolis (abu?) įvertas į geležinius antsmilkinius su kabliuku užsegti viename gale.
Rėda Nemickienė
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9840

Abstract:
Straipsnyje pristatomi Kašučių senųjų laukų archeologiniai tyrinėjimai ir jų metu gauti rezultatai. Trumpai apžvelgiami ir senųjų laukų teritorijoje vykdytų palinologinių bei geocheminių tyrimų rezultatai, aprašomi aptikti akmenys su dubenėliais. Kašučių senuosius laukus atrado ir juos tirti 1980–1981 m. pradėjo archeologas mėgėjas Ignas Jablonskis. XXI a. pradžioje Vilniaus universiteto Archeologijos katedros iniciatyva vykdytas antrasis Kašučių senųjų laukų tyrimų etapas. Tarpdalykiniuose ir tarptautiniuose tyrimuose dalyvavo ir Tartuuniversiteto archeologai, vadovaujami Valterio Lango, Kretingos muziejaus archeologas Julius Kanarskas, kiti tyrinėtojai.
Renaldas Augustinavičius, Justina Poškienė
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9847

Abstract:
Pastarasis dešimtmetis paveldo apsaugos srityje yra susijęs su 2005 m. įsigaliojusiu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Ryškiausi pokyčiai vyko archeologinio paveldo apskaitos, apsaugos reikalavimų įteisinimo bei archeologinių tyrimų reglamentavimo srityse. Apskaitos problematika aptariama vertinimo, paveldo objektų gradacijos ir paveldosauginių apribojimų taikymo aspektais. Straipsnyje taip pat nagrinėjamos šios archeologinio paveldo apsaugos priemonės: informavimas apie žemės plotui taikomusarcheologinio paveldo apsaugos apribojimus; galimų veiklų ir sąlygų archeologinio paveldo objekto teritorijoje ir apsaugos zonoje nustatymas; archeologinių tyrimų privalomumo atvejų apibrėžimas. Aptariamas rcheologinių tyrimų reglamentavimas, archeologinio paveldo apsaugos in situ klausimas.
Algimantas Merkevičius, Lijana Muradian
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9841

Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama žirgo laidojimo papročio formavimosi ankstyvuoju metalų laikotarpiu dabartinėje Lietuvos teritorijoje pradžia. Pristatomi surinkti duomenys apie ankstyviausius žirgų palaikus žmonių laidojimo vietose. Šių gyvūnų kaulų iki šiol rasta tik vakarinėje Lietuvos dalyje – Kurmaičių, Kvecių ir Ėgliškių pilkapynuose, įrengtuose nedidelėje teritorijoje Akmenos, Tenžės ir Danės upių pakrantėse. Pilkapiuose, kuriuose vyrauja degintiniai žmonių kapai, aptikta atskirų, nedegintų žirgų kūno dalių. Šie laidojimo objektai datuojami vėlyvojo žalvario amžiaus pabaiga–ankstyvuoju geležies amžiumi. Toks laidosenos pokytis siejamas su išskirtinės žirgo padėties formavimosi pradžia Baltijos regione II ir I tūkstm. pr. Kr.
Ernestas Vasiliauskas
Published: 24 March 2016
Archaeologia Lituana, Volume 16; https://doi.org/10.15388/archlit.2015.16.9846

Abstract:
Iki 1916 m. į Kuršo provincijos muziejų pateko Lietuvos bajorų senųjų giminių ir vokiečių tautybės dvarininkų aptiktų įvairių plačios chronologijos (4400/4200 m. pr. Kr.–XVI a. po Kr.) archeologinių radinių iš Kauno gubernijos (210 vienetų iš dvylikos vietovių, minimos dar dvi radavietės, daugiausia iš šiaurinės dalies, Žemaitijos). Aktyviausi XIX a. pabaigoje renkant dirbinius ir organizuojant tyrimus (jau Kuršo gubernijoje) buvo grafai Theodoras ir Otto Keyserlingkai (Malgūžės–Daunoravos atšaka). Kai kurie šių rinkinių turėjo antikvarinį pobūdį, nefiksuotos tikslesnės jų radimo aplinkybės (O. Keyserlingko akmeninių kirvelių rinkinys), tačiau kiti buvo detaliau metrikuoti (Alfredo von Behro Škilinpamūšio pilkapyno ir kt. radiniai). Tam tikrais atvejais ši informacija apie kai kuriuos objektus – Adakavą, Laukžemę, Lieporus, Moliūnus, Škilinpamūšį, Viekšnius (Kauno gubernija), Vecsaulės Čapanus, Jaunsvirlaukos Migalias (Kuršo gubernija) ir kt. – ar juose surinktus unikalius radinius yra vienintelė.
Žygimantas Buržinskas
Published: 30 December 2021
Archaeologia Lituana, Volume 22, pp 97-117; https://doi.org/10.15388/archlit.2021.22.4

Abstract:
This study presents data reflecting the urban development of Merkinė in the 16th–18th centuries. The old names of the city streets and the development of the street structure are analyzed. After the analysis of historical sources, the approximate location of the lost masonry and other town buildings is presented, as well as the data of residential and public town buildings and the manor house. In the 16th–18th centuries, wooden buildings dominated in the town, but sources testify that, especially before the mid-17th century war, brick residential buildings were also built in the main town streets. Along with the town hall, the parish church dominated in the structure of the town, as well as the churches and monasteries of the Jesuit residence and the Dominican convent, and on the top of the town a wooden St. Peter’s and St. Paul’s Church stood, which was to be prominently seen in the town’s skyline.
Egidijus Šatavičius
Published: 30 December 2021
Archaeologia Lituana, Volume 22, pp 37-61; https://doi.org/10.15388/archlit.2021.22.2

Abstract:
The article analyzes the archaeological material of Kapčiamiestis Stone Age site, which was excavated in 2006–2007. A brief overview of the site’s history and heritage conservation and management works is provided. The article analyzes the geomorphology of this area and its development in the late ice age and the Holocene, describes in detail the stratigraphy of the study site and various erosive processes that have intensively affected it. Although the findings were not found in abundance during the research, it is an object that has existed for a short time and is characterized by the homogeneity of the assemblages. Based on the information gathered during the research and the typological-technological criteria of the flint inventory, the site dates back to the end of the Final Paleolithic (10th millennium BC) and belongs to the late Swiderian cultural tradition. It is currently the oldest excavated Stone Age site on the southernmost outskirt of Užnemunė Region.
Liudvikas Vasiliauskas
Published: 30 December 2021
Archaeologia Lituana, Volume 22, pp 147-156; https://doi.org/10.15388/archlit.2021.22.6

Abstract:
The article discusses the Swedish 3 pounds regimental cannon, produced in 1786.X-ray fluorescence (XRF) chemical element analysis data from cannon barrel alloys are also presented and discussed. As well as influence of their composition on the operation of cannons.
Atas Žvirblys
Published: 30 December 2021
Archaeologia Lituana, Volume 22, pp 118-146; https://doi.org/10.15388/archlit.2021.22.5

Abstract:
Clay pipes are quite a common finding in the study of urban cultural strata, a dozen thousand fragments of them are counted in the collections of Lithuania museums. Nevertheless, the terminology of these of tobacco pipes is not yet quite settled in Lithuania, and archaeologists who investigate urban areas do not even have a methodical material published in Lithuanian. The article aims to distinguish and define the methodological aspects of the analysis of clay tobacco pipes dated from the first half of 17th century to 19th century, which would be suitable for the Lithuanian context. At the beginning of this article, the history of clay tobacco pipes research is analyzed in a methodological aspect, the links to the whole development of archaeology science are presented, and the current tendencies in the tobacco pipes researches are described. The other chapters focus on the matters of clay pipes terminology, methods of analysis, and dating. Considering the locally produced and imported pipes found in Lithuania, methodical matters of recording and describing these findings are analyzed, as well as possible interpretations of the collected data.
Andris Kairišs, Irina Oļevska
Published: 30 December 2021
Archaeologia Lituana, Volume 22, pp 10-36; https://doi.org/10.15388/archlit.2021.22.1

Abstract:
Archaeological sites as part of cultural heritage satisfy a broad range of interests of different stakeholders. Along with satisfying cultural, social, scientific, etc., interests, their role is no less important in strategic socio-economic development.Unlocking asocio-economic potential of archaeological sites requires clear vision of how to conserve and protect each particular site, how and by what means to maintain and manage the object as well as what to do with it next. It is widely acknowledged that archaeological sites, in particular those having the status of archaeological monuments, play a socially important role, but their maintenance and development often require significant investment. While the laws make owners of archaeological sites, both private and public, solely responsible for conservation, restoration and maintenance of cultural monuments in their property, there should be appropriate mechanisms that mitigate the financial and legal burden and support owners along the way.Based on the review of legal regulation, scientific literature, information of the authorities and mass media, multiple expert interviews, consultations with professional archaeologists, and using an integrated socio-economic and legal approach to the researched issue, the article provides theoretical and practical insight into the actualities of archaeological heritage development potential in Latvia (making international comparisons) and possible solutions thereto.
Gintautas Vėlius
Published: 30 December 2021
Archaeologia Lituana, Volume 22, pp 62-96; https://doi.org/10.15388/archlit.2021.22.3

Abstract:
The article describes the archaeological research of the Našlaičiai (Orphans’) Cemetery in Vilnius carried out over the period of 2017–2020. The remains of the Lithuanian post-war partisans shot in the KGB Internal Prison between 1956 and 1963 had been searched for more than a decade. Only in 2016 the historian D. Indrišionis suggested a solid hypothesis, based on archival documents and documented facts, that the remains of the partisans could be hidden together with the bodies of the executed criminals in the Našlaičiai Cemetery, then operating in the suburbs of Vilnius. Performed archaeological research confirmed this version, and the remains of all the partisans shot in the Vilnius KGB Internal Prison during the mentioned time period were found in the cemetery. The article presents a brief history of the Našlaičiai Cemetery, analyses the archival sources and methodology used in the research, and provides a detailed description of the course and the results of the archaeological research.
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 11-26; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.1

Abstract:
During the last decade, some of the most significant archaeological interpretations included the integrated use of scientific methods, including osteoarchaeology. The identification, analysis and interpretation of human and animal remains from archaeological sites has been developing along increasingly different trajectories, due to the different aspects of daily life the bones of animals and humans illustrate. This paper is a review of the position osteoarchaeological research has achieved since the 1960s, through the example of its beginnings in the mid-20th century in Sweden. Similarities and differences between the histories, contents of and directions in human and animal osteoarchaeology are reviewed, revealing some controversies in the ways the results of the discipline have been embraced by the broader archaeological community. Similarly to archaeological research, increasingly complex analytical methods help refining results obtained by traditional morphometric methods applied to bones. This trend will continue in the foreseeable future: scientific methods will keep on contributing to valuable insights into past societies. Special sections in the paper are devoted to the possibilities of disseminating the results of osteoarchaeology through formal and informal networks such as publications, teaching and conferences within the context of the Baltic region through the example of archaeozoological research.
Erika Gál
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 79-96; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.5

Abstract:
A relatively small worked bone and antler assemblage including 28 finished objects and 104 remains representing blanks and waste material was identified during the zooarchaeological analysis of the bone material found at the recently excavated site of Esztergom-Várhegy-Kőbánya (Esztergom-Castle Hill-Quarry). According to archaeological investigations, the complete animal bone assemblage deposited in several successive layers on the Castle Hill of Esztergom represents the kitchen refuse of the bishopric residence. Despite the religious context of the settlement, rosary beads or other artefacts usually produced in greater numbers are missing in our material. Common objects such as pins, handles and toys as well as the fine worked decorative items were poorly represented. Contrary, the details for crossbow and the antler debris dominated the assemblage linked to manufacturing. All these would suggest the presence of a workshop in the archbishop’s palace specialised for the quick production and reparation of details for crossbow. Although the small quantity of both the finished objects and production waste point to a small – maybe only seasonally operating – workshop, the involvement of a skilled bone-worker and possibly a lathe is suggested.
Rūta Brindzaitė
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 117-131; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.7

Abstract:
Studies aimed at considering the impact of industrialisation, urbanisation and modernisation on human health in 19th-century society are becoming increasingly relevant. Although it is exceptionally rare to encounter human skeletal material from the 19th century in present-day Lithuania, this study explores whether changes which occurred in that century had any impact on human health. This research presents the preliminary results of an anthropological analysis of the human remains discovered in Panevėžys Cemetery, with material spanning the 18th–19th centuries. In total, 90 individuals were examined, including 57 males, 15 females and 18 nonadult individuals. Fractures and nonspecific inflammatory lesions were the most prevalent pathological changes. However, the values of the average height of males and females did not reveal a significant change in stature. Overall, the results demonstrated inconsistent evidence of the effects of urbanisation on the skeletal population. It can be concluded that both the sample size and the observed pathologies represent only part of the community. Therefore, a more representative sample and additional analyses are required in the future, to provide comprehensive results and more solid conclusions.
Vytenis Podėnas
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 176-187; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.12

Abstract:
Rec.: Manvydas Vitkūnas, Gintautas Zabiela. Baltų piliakalniai: nežinomas paveldas. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2017, 88 p.
Lembi Lõugas, Eve Rannamäe
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 132-141; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.8

Abstract:
In Estonia, faunal remains have been an important part of archaeological material since the 19th century. During the 20th century, the interest in faunal history was rather volatile, but gained some stability during the 1990s. Since then, zooarchaeology in Estonia has developed substantially, focusing on a variety of topics. Together with methods from traditional zooarchaeology, interdisciplinary methods like the studies of ancient DNA and stable isotopes are increasingly used. However, despite the growing understanding of the importance of faunal remains in archaeological and historical research, there are still problems with collecting animal remains during the fieldwork and documenting and organising them. On the other hand, interest in scientific methods and destructive sampling of the osseous remains have become increasingly popular in science projects and international collaboration. In order to use osteological collections reasonably and ethically, proper systemisation is essential.In Estonia, there are two research centres for zooarchaeology, where scientific collections are administered – Tallinn University and the University of Tartu. Tallinn collections comprise material mostly from the northern part of the country, plus an extensive reference collection for fish has been developed there. In Tartu, mostly material from southern Estonia is managed, together with continuously expanding reference collection of mammals and birds. To improve the gathering and management of the osteological material in Estonia and reduce the shortage for storage space, a new central repository for osteological collections (both human and animal) was established in 2019. Concurrently, a new central database for the osteological data was created.In this paper, we introduce the zooarchaeological collections and some of the latest research topics in Estonia with an aim to broaden the understanding and potential of zooarchaeology in the Baltic region.
Alessandra Morrone
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 97-116; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.6

Abstract:
The skeletal remains of non-adults provide endless insights into numerous aspects of their personal, family and social lives. Although they were considered to be marginal members of society, children can potentially shed light on factors influencing the overall health and survival of their communities, sensitively conveying the ability of a population to adapt to its environment and cope with moments of crisis. In the last decade, worldwide interest in the archaeology of children has grown, and has driven the bioarchaeological investigation of their skeletal remains. However, the bioarchaeological study of non-adults has received surprisingly little interest in the Baltic states. This review presents the past and current state of the art with specific focus on the Baltic area from prehistory to historic times, outlining new research fields and the benefits of studying non-adult skeletal remains, and proposing specific possible directions for future work on this topic. The paper is aimed at giving a louder voice to the youngest actors of ancient communities, and perhaps offers a starting point for developing a definitive bioarchaeology of children in the Baltics.
Freydis Ehrlich, Giedrė Piličiauskienė, Miglė Urbonaitė-Ubė, Eve Rannamäe
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 59-78; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.4

Abstract:
In this paper, we examine archaeological bird remains from Klaipėda Castle (Ger. Memel), western Lithuania. The castle was built in 1252, and during the Middle Ages, it was the northernmost castle of the Teutonic Order in Prussia. The castle together with its adjacent town were subjected to wars and changing political situations over the centuries, but nevertheless represented a socially higher status. The studied bird remains were found during the excavations in 2016 and have been dated by context to the Middle Ages – from the end of the 13th to the beginning of the 14th century. Our aim is to introduce and discuss the bird remains with an emphasis on two species – the white-tailed sea-eagle (Haliaeetus albicilla) and golden eagle (Aquila chrysaetos). Most of all, we are interested in their role in expressing people’s social status, use in material culture, and significance as a food source. Our analysis showed that in Klaipėda, the eagles were probably used for raw material and possibly for feathers, but not for hawking and food. Alternatively, they could have been killed for scavenging. Other species identified in the assemblage such as chicken (Gallus gallus domesticus), grey partridge (Perdix perdix), geese (Anser sp.), ducks (Anatinae), and great cormorant (Phalacrocorax carbo) were mainly interpreted as food waste. This article presents the first concentrated study on bird remains from Klaipėda and is one of the first discussions about the meaning of eagles in the Baltic region.
Justina Kozakaitė, Rūta Brindzaitė, Žydrūnė Miliauskienė, Aistis Žalnora, Rimantas Jankauskas
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 142-154; https://doi.org/10.15388/archlit.2020.21.9

Abstract:
This article briefly presents the history of the human osteological collection stored at the Faculty of Medicine of Vilnius University. The birth of such collection can be traced back to the mid-19th century (1855) with the establishment of the Museum of Antiquities. Until the mid-20th century, human skeletal remains were gathered sporadically and selectively, by collecting either skulls or long bones. Since the late 20th century, the policy of selection has changed and nowadays the collection consists of systematically assembled anthropological material of scientific value. The assemblage currently comprises more than 9.000 skeletal remains dating back from the Mesolithic to the Late Modern Era.
Giedrė Piličiauskienė, Viktorija Micelicaitė
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 155-168; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.10

Abstract:
In recent years Lithuanian archaeologists have become greatly more aware of and interested in the information provided by faunal remains. Its potential has begun to draw the attention of researchers from nature sciences, while the archaeologists working in the field collect faunal remains uncovered during excavations and hand them over for storage increasingly more often. These faunal remains continue to be stored in the repository at Vilnius University. The project carried out in 2018–2020 with the funds provided by the Research Council of Lithuania gave an opportunity to record and make public the information about the zooarchaeological finds stored in the repository of Vilnius University, which are accessible for researchers and students from various scientific fields. The aims of this article are to present the Lithuanian collection of faunal remains kept at Vilnius University, to review the history of zooarchaeological research as well as the studies carried out in the last few years and to discuss the associated problems that continue to emerge.
Grzegorz Osipowicz
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 27-40; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.2

Abstract:
The article presents the results of traceological studies of two harp seal bacula, from the Šventoji 3 site (coastal Lithuania). As a result of the microscopic observations carried out, technological and functional microtraces were discovered on both artefacts. The analysis of the use-wear traces, which are better readable only on one of the artefacts, allowed for a hypothesis that they arose as a result of contact with well-tanned and dry hide. This made it possible to assign to the studied artefacts the function of objects of everyday use, having direct contact with this material. The findings were illustrated with the current knowledge on the use of bacula in prehistory, historical times and among archaic communities known from ethnographic observations.
Heidi Luik, Liina Maldre
Published: 28 December 2020
Archaeologia Lituana, Volume 21, pp 41-58; https://doi.org/10.15388/archlit.2019.21.3

Abstract:
Archaeological investigations in Tornimäe in the eastern part of the island Saaremaa took place in 1963, 1968 and 2004. Artefacts found during the excavations are mainly dated to the Viking Age. Most of the finds are pottery shards, some metal artefacts were found, and also animal bones. The majority of mammal bones are bones of domestic animals. Nearly half of these are caprine bones, bones of cattle, pig and horse are less numerous. Wild game bones are few, only seals were hunted more often. Bird and fish bones are also represented. Only a few bone artefacts were among the finds, more fragments of bone items were found among the animal bones during the identification of osteological material. The bone artefacts found in Tornimäe are rather simple items which do not require special skills from the bone worker and could have been made by the users of these artefacts. The uses of bone artefacts are well suited with the location of the site at the seashore.
Page of 4
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Back to Top Top