Refine Search

New Search

Results: 20,672

(searched for: publisher_group_id:6310)
Save to Scifeed
Page of 414
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Published: 9 October 2017
Abstract:
Šiuo metu vis dar teberusenantis konfliktas Afganistane kelia daug rūpesčių tarptautinei bendruomenei, JAV, gretimoms valstybėms ir kitiems regiono veikėjams. Afganistano valdžia, NATO, JAV, gretimos valstybės stengiasi paveikti konflikto baigtį ir siekti taikaus susitarimo. Yra gausybė konflikto sureguliavimo teorijų, kurios siūlo įvairių metodų ir būdų suvaldy­ti konfliktus, tačiau ar visos šios teorijos gali būti realizuojamos praktiškai Afganistano atveju? Šiame straipsnyje yra ieškoma tinkamiausios konflikto sureguliavimo teorijos tvariai taikai Afganistane garantuoti. Siekiant identi­fikuoti tinkamiausią konflikto sureguliavimo teoriją, pirmoje straipsnio da­lyje analizuojamos pagrindinės konflikto sureguliavimo teorijų nuostatos ir jų galimas pritaikomumas šiam atvejui, antroje dalyje nagrinėjamos NATO, JAV, Afganistano oficialiosios valdžios pastangos paveikti, spręsti konflik­tą, nustatoma, ar šie veiksmai yra tapatūs teorinėms konflikto sureguliavimo teorijų nuostatoms. Trečioje straipsnio dalyje analizuojamos konflikto sure­guliavimo teorijų praktinio pritaikomumo matavimo galimybės ir tiriamos kiekvienai teorijai būdingų parametrų vertės laike, o tai leidžia nustatyti siekiant tvarios taikos regione. Tyrimas, grindžiamas kiekybine ir kokybine turinio analize, atskleidė, kad modeliuojamas konflikto sureguliavimo teorijų praktinis pritaikymas Afganistane negarantuoja tvarios taikos. Atlikta šešių konflikto sureguliavimo teorijų pritaikomumo analizė ir tirtas NATO, JAV, Afganistano valdžios pasirinktas būdas sureguliuoti konfliktą parodė, kad praktiniai veiksmai, prastėjanti saugumo situacija ir kiti objektyvūs reiški­niai šiuo metu neveda šalies prie taikos, o viena iš teorijų – konflikto pre­vencijos teorija – gali būti realiausiai pritaikoma siekiant suvaldyti konfliktą Afganistane.
Remigijus Žilinskas
Published: 9 October 2017
Abstract:
Valstybės atsparumo didinimas yra svarbi priemonė, paremianti Rusi­jos atgrasymo strategiją, kuri buvo patvirtinta 2016 m. NATO viršūnių su­sitikime Varšuvoje. Nors strateginiame diskurse yra pripažįstama valstybės atsparumo didinimo svarba, mokslinėje literatūroje pasigendama sistemi­nių atsparumo išorinėms hibridinio pobūdžio grėsmėms vertinimo tyrimų. Šiame straipsnyje nacionalinis atsparumas yra suprantamas kaip valstybės gebėjimas išlaikyti funkcinius pajėgumus esant tiksliniam plataus spektro išoriniam spaudimui. Pasitelkiant atsparumo koncepciją (angl. resiliencism), saugumo perspektyvoje siekiama sudaryti hipotetinį tyrimo modelį Rusijos galios poveikį patiriančių NATO valstybių atsparumo empiriniam įvertinimui ir pabrėžti valdymo (funkcinio) atsparumo reikšmę sisteminiu analizės lygiu. Straipsnyje teigiama, kad valstybės atsparumas priklauso nuo jos adaptacinių pajėgumų, t. y. nuo valdžios ir visuomenės potencialo atsispirti ilgalaikiam išorinių grėsmių poveikiui ir prie jo prisitaikyti. Plačiau aptariami funkcinio atsparumo teoriniai ir praktiniai ypatumai paliekant visuomenės atsparumo analizę tolesnei akademinei diskusijai.
Marta Gadeikienė
Published: 9 October 2017
Abstract:
For the East Central European Countries (ECE), the membership in the European Union also meant an entry into the foreign aid donor community. To understand the international development policy change in over a decade and a policy divergence among the ECE countries that have started from relatively similar situations, this article offers the case study of Lithuania and the analysis of domestic policy actors, namely the non-governmental development organizations (NGDOs) as one of the policy change facilitating factors. It provides an empirically-rich account of how Lithuanian NGDOs participate in the national foreign aid policymaking and explains factors that affect Lithuanian NGDOs’ capacity to influence government decisions. Szent-Ivanyi’s and Lightfoot’s theoretical model guided the analysis of the Lithuanian NGDOs umbrella organisations composition and power relations, their organizational capacities, foreign donor assistance and attitudes of the state actors. The article concludes the limited, yet increasing Lithuanian NGDOs’ role in shaping Lithuanian foreign aid policies, as undermined as they are by the chronic lack of resources to fund advocacy from national sources and the dependency on the EU project-based funding. Consequently, these circumstances constrain the NGDO Platforms’ focus mostly on the EU development agenda and therefore mimic the European NGO networks’ policy agenda. The lack of capacities among the NGDOs to adapt a European policy agenda to the national foreign aid policy reality makes it of limited relevance to the policy makers domestically.
Published: 9 October 2017
Abstract:
This article explores the major approaches to the study of conflict resolution strategy from a variety of interdisciplinary perspectives. It argues that conflict resolution strategy, as a civil integration resource, is a necessary tool for overcoming deep-rooted ethnic conflicts in the unstable North Caucasus. This research pursues the goal of analyzing how the strength of civil integration can affect conflict resolution and peacebuilding. The author considers the essential factors of protracted ethnic conflicts and emphasizes the destabilizing role of the repoliticization of ethnicity in a crisis society. The concept of ethnic, “identity-based” conflicts is the heuristic theoretical model of exploring causes for increased ethnoreligious tensions in the North Caucasus. This article focuses on the ability of conflict resolution strategy to de-escalate growing tensions and transform protracted identity-based conflicts. The need to stimulate civil integration is caused by moral and structural causes: from the ethical point of view, the creation of an inclusive society is the fundamental societal goal; structural factors are related to the need to reduce inequalities and differences leading to social fragmentation and an escalation of ethnic conflicts. Among the structural conditions of regional conflicts, the author names ethnosocial inequalities, a civil identity crisis, ethnopolitical neo-authoritarianism, large-scale socioeconomic polarization and an “ideological combat” between secular modernization and religious fundamentalism. While discussing conflict resolution strategies, it is necessary to consider the following: 1) Peace and integration within the North Caucasus is a macropolitical project, the content of which is determined by issues of social cohesion and civil solidarity; 2) The development of the North Caucasus after the end of armed ethnic conflicts shows the inadmissibility of political demodernization, fundamentalism and isolationism. Today, the North Caucasus remains a crucially geopolitical macroregion, as it forms the southern volatile frontier of Russia. In this case, conflict resolution strategy must serve as an integrational and preventive tool on the conflict environment by way of providing structural solutions for deep-rooted cultural antagonisms, transforming and rationalizing ethnoregional contradictions.
Published: 28 September 2017
Teisė, Volume 104, pp 7-27; https://doi.org/10.15388/teise.2017.104.10842

Abstract:
Straipsnyje yra siekiama atskleisti kokybiškai naujus darbo santykių teisinio reguliavimo bruožus, kurie jau netolimoje ateityje turės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai Lietuvoje ir šalies darbo rinkos konkurencingumui. Todėl straipsnyje tiriamos ir analizuojamos Lietuvos darbo teisės rekodifikavimo priežastys ir paties naujojo Darbo kodekso kūrimo procesas. Pasitelkiant lyginamąjį, sisteminį ir kitus metodus, tiriamos Lietuvos naujojo Darbo kodekso nuostatos pagal bendrąsias kodekso, kaip teisės akto, charakteristikas ir pagal tai, kokius tikslus sau kėlė rekodifikavimo sumanytojai ir kaip jie buvo įgyvendinti įstatymo tekste.
Vytautas Nekrošius
Published: 28 September 2017
Teisė, Volume 104, pp 28-36; https://doi.org/10.15388/Teise.2017.104.10843

Abstract:
Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos Seimo 2016 lapkričio 8 d. priimti CPK pakeitimai, susiję su sprendimo už akių instituto tobulinimu. Autorius stengiasi atsakyti į klausimą, ar jau ne vienerius metus trunkantis doktrinos atstovų ir praktikų ginčas dėl įrodymų vertinimo apimties, priimant sprendimą už akių, pagaliau išspręstas.
Published: 28 September 2017
Abstract:
Straipsnyje analizuojama 1918 m. lapkričio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės tarybos priimtų Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių genezė ir turinys. Autorius siekia nustatyti, kas yra šie dokumentai – dvi konstitucijos ar dvi to paties konstitucinio akto redakcijos.
Vaidotas A. Vaičaitis
Published: 28 September 2017
Abstract:
Straipsnyje1 pateikiama konstitucionalizmo samprata, apimanti tris paradigmas: i) studijas apie skirtingas konstitucijos sąvokas, kuri čia vadinama filosofiniu konstitucionalizmu, ii) trijų pagrindinių konstitucinių vertybių (teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių) tarpusavio santykį kaip vertybinį konstitucionalizmą ir iii) konstitucijos interpretavimo metodologijos teoriją, kuri čia vadinama interpretaciniu (metodologiniu) konstitucionalizmu. Kiekviena iš šių konstitucinių paradigmų galėtų apimti visą konstitucinės teisės turinį. Tokia konstitucionalizmo samprata yra visiškai naujas požiūris į konstitucionalizmo reiškinį ne tik Lietuvos, bet ir lyginamojoje konstitucinėje teisėje.
Ulrich Stelkens, Agnė Andrijauskaitė
Published: 28 September 2017
Abstract:
Nepaisant to, kad Europos Taryba administracinės teisės plotmėje veikia ne vieną dešimtmetį, šios organizacijos išplėtotos bendros europinės gero administravimo nuostatos tebėra nepakankamai ištirtos. Šiuo straipsniu siekiama iš dalies užpildyti šią akademinę spragą bei įvertinti Europos Tarybos plėtojamų bendrų europinių administracinės teisės principų apimtį ir turinį, ypatingą dėmesį skiriant organizacijos skleidžiamam gero administravimo imperatyvui. Siekiant šio tikslo, straipsnyje apžvelgiami iš Europos Tarybos kylančios administracinės teisės šaltiniai ir būdai, leidžiantys šiai teisei prasiskverbti į organizacijos valstybių narių nacionalines teisės sistemas. Straipsnis baigiamas išvada, kad Europos Tarybos veikla administracinės teisės plotmėje prisideda prie jos valstybių narių nacionalinių teisinių sistemų glaudėjimo, tačiau tikslus šios organizacijos daromas poveikis turi būti įvertintas nuodugnesnių tyrimų.
Giedrė Lastauskienė
Published: 28 September 2017
Abstract:
Straipsnyje analizuojama sunkių bylų kategorijos paplitimas Lietuvos teisės doktrinoje, teisės aktuose ir teismų praktikoje. Analizuojami Lietuvos teismų išnagrinėtų sunkių bylų, turinčių religinį pobūdį, pavyzdžiai, siekiant įvertinti teismų sprendimų argumentavimo korektiškumą.
Published: 28 September 2017
Abstract:
Straipsnyje analizuojama 1997 m. EBPO konvencija dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, tapusi itin aktualia Lietuvai po mūsų šalies prisijungimo prie šio tarptautinio susitarimo. Daugiausia dėmesio skiriama užsienio pareigūnų sampratos analizei.
Published: 28 September 2017
Teisė, Volume 104, pp 144-158; https://doi.org/10.15388/teise.2017.104.10850

Abstract:
Straipsnyje konceptualiai apžvelgiamas dviejų disciplinų – neuromokslo ir teisės dialogas, nagrinėjama keletas fundamentalių neuromokslo įžvalgų apie sprendimų priėmimą ir teismų sprendimų priėmimą bei siekiama atsakyti į klausimą, kaip būtų galima pagerinti teismų sprendimų priėmimą.
Published: 28 September 2017
Abstract:
Straipsnyje atskleidžiama plonos kapitalizacijos taisyklės samprata, koncepcijos, tendencijos, taikymo mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktikoje aiškinimas bei šios praktikos ir teorinio vertinimo santykio problematika.
Published: 28 September 2017
Abstract:
Straipsnyje aptariama pareigos rūpintis savo sveikata problematika argumentuojant, kad požiūris į šią prievolę ir deramą jos vykdymą turi keistis. Pareigą rūpintis savo sveikata reikia suvokti ne kaip deklaratyvią paciento atmintinės nuostatą, bet kaip vieną iš svarbiausių sąlygų paciento teisei į sveikatos priežiūros paslaugas atsirasti ir įgyvendinti. Socialinis spaudimas, skatinantis individą laikytis teisės normoje suformuluoto įpareigojimo, kyla tik tada, kai normos suvokiamos kaip svarbios, nes tikima, kad jos būtinos palaikyti socialinį gyvenimą.
Aušra Bagdonaitė
Published: 28 September 2017
Abstract:
Straipsnyje nagrinėjamas Europos socialinių partnerių susitarimų perkėlimas į nacionalinę teisę. Pirmiausia tiriama šių susitarimų genezė Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės politikos kontekste bei pateikiama jų turinio esmė. Tyrime siekiama nustatyti nagrinėjamų autonominių bendrųjų susitarimų, sudarytų Europos socialinių partnerių, tinkamo perkėlimo į Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinę teisę teorines prielaidas bei įvertinti jų praktinį įgyvendinimą, remiantis tam tikrų ES valstybių narių patirtimi.
Published: 28 September 2017
Teisė, Volume 104, pp 159-170; https://doi.org/10.15388/teise.2017.104.10851

Abstract:
Naujasis ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įtvirtina duomenų apsaugos pareigūno institutą, kuris turėtų būti duomenų apsaugos reguliavimo centre, tačiau palieka neaiškumų dėl jo turinio. Darbe atskleidžiamos naujojo duomenų apsaugos pareigūno veiklos reguliavimo naujovės, pagrindų paskirti duomenų apsaugos pareigūną turinys, apibrėžiami principai, kuriais grindžiama duomenų apsaugos pareigūnų veikla.
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10832

Abstract:
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo siekiama išnagrinėti ir nustatyti veiksnius, darančius įtaką mokslo publikacijų talpyklų informacinių sistemų funkcionalumo kaitai. Tyrimo metu atlikta literatūros apžvalga, vykdyti interviu su Vilniaus universiteto mokslininkais, taip pat pokalbiai su Lietuvos mokslo vertinimą atliekančių institucijų atstovais. Atliekant literatūros analizę buvo siekiama nustatyti mokslo publikacijų talpyklų plėtojimo problemines sritis ir suformuluoti hipotetines talpyklų tobulinimo kryptis. Šios hipotetinės kryptys buvo patikrintos interviu ir pokalbių metu. Gautų duomenų pagrindu parengti galimi sistemų sąveikos modeliai. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami plėtojant institucines talpyklas, nacionalinę talpyklą eLABa.
Angelė Pečeliūnaitė
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10833

Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama problema siejama su viešųjų bibliotekų paslaugų poveikiu vartotojui. Pristatomi nepriklausomo Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų veiklos ir bendruomenės gyvenimo kokybės sąsajų tyrimo apibendrinti rezultatai – pasitenkinimo viešųjų bibliotekų paslaugomis gyvenimo kokybės kontekste indeksas (VPI2). Indeksas apskaičiuotas atsižvelgiant į apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų svorius, kurie siejami su poveikiu gyvenimo kokybei. Nors bendras (visų apklausos dalyvių) pasitenkinimo paslaugomis indeksas didžiausias vertinant pasitenkinimą informacinėmis paslaugomis, tačiau pažymėtina, jog aktyvūs paslaugų vartotojai labiau vertina pasitenkinimą mokymais. Šiuo metu bibliotekoje organizuotų mokymų poveikis gyvenimo kokybei itin reikšmingas, nes didėja vartotojų socialinė įtrauktis, mažėja informacinė atskirtis, stiprėja pasitikėjimas savimi. Atlikus statistinę analizę nustatyta, jog tarp skirtingų apskričių bibliotekų VPI2 statistiškai reikšmingai nesiskiria, tačiau statistiškai reikšmingai priklauso nuo demografinių populiacijos duomenų. Pastebėta, jog bibliotekininkų kompetencija, paslaugumas, stipriausiai jaučiamas tiesioginio kontakto metu, nemažai lemia patiriamą didesnį pasitenkinimą paslaugomis, todėl manome, kad efektyvi komunikacija yra papildomas veiksnys, didinantis VPI2. Svarbu pažymėti, jog Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų paslaugų poveikis vartotojų gyvenimo kokybei yra reikšmingas. Galime patvirtinti užsienio kolegų teiginį, jog viešosios bibliotekos yra geras „biznis“ visuomenei.
Marija Kučinskienė, Romualdas Broniukaitis
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10834

Abstract:
Nuolatinė rinkos konkurencija yra viena iš esminių sąlygų, skatinančių organizacijų pokyčius ieškant optimalių būdų veiklos produktyvumui didinti. Dinamiškos ir sudėtingos rinkos sąlygomis ryškėja, kad konkuravimas materialiaisiais ištekliais, kuriančiais dažnai tik trumpalaikį efektą, jau nėra esminis pranašumo prieš konkurentus šaltinis. Šiandieną akcentuojamas intelektinis konkurencingumas, kai vienu iš svarbiausių organizacijos turimų išteklių tampa organizacijos intelektinis kapitalas ir žinios. Organizacijos strateginis valdymas, darbuotojų priimami strateginiai sprendimai, grįsti naujausiomis žiniomis ir patirtimi, dažnai apibūdinami kaip pagrindiniai organizacijos efektyvumo ir rezultatyvumo didinimo instrumentai. Straipsnyje atskleidžiamas holistinis požiūris į intelektinio kapitalo, žinių valdymo ir strateginių sprendimų sinergijos svarbą ir veiksmingumą užtikrinant strateginės plėtros siekiančios organizacijos konkurencinį pranašumą.
Renata Matkevičienė
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10841

Abstract:
Kristinos Jakutytės-Ancienės daktaro disertacijos „Elektroninis dalyvavimas įgyvendinant trečiojo sektoriaus veiklas: Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atvejis“ apžvalga
Austė Telyčėnaitė
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10839

Abstract:
Nors socialinės atsakomybės idėja iš esmės yra nukreipta į visuomenės gerovę, tačiau dėl pasitaikančių nesąžiningų verslo organizacijų poelgių, padidėjusio visuomenės informuotumo, neetiškos komunikacijos ar skeptiškos prigimties visuomenė socialinės atsakomybės veiklų atžvilgiu tampa skeptiška. Straipsniu siekiama pristatyti visuomenės nuostatas dėl organizacijų vykdomos socialinės atsakomybės, jas lemiančias priežastis ir pasekmes. Aptariama socialinės atsakomybės, požiūrių į ją problematika. Analizuojant užsienio autorių tyrimus nustatyta, kad visuomenėje vyrauja skeptiškas požiūris į organizacijų socialinę atsakomybę. Straipsnyje pristatomas atliktas kokybinis tyrimas, atskleidžiantis visuomenės požiūrį į verslo organizacijų socialinę atsakomybę bei jos komunikaciją. Tyrimo rezultatai parodė, jog dažniausiai skepticizmas jos atžvilgiu yra nulemiamas asmeninių individų patirčių, o ne su socialine atsakomybe susijusių įvykių. Taip pat išryškėjo, jog skepticizmas socialinės atsakomybės atžvilgiu stabdo socialinės atsakomybės iniciatyvų vystymąsi ir demotyvuoja verslo organizacijas tapti socialiai atsakingomis. Nors užsienio autorių tyrimai rodo, jog skepticizmas neigiamai veikia vartotojų ketinimus įsigyti prekių bei paslaugų, tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog vietiniame kontekste skepticizmas tam neturi reikšmės.
Raimundas Savukynas, Virginijus Marcinkevičius
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10835

Abstract:
Daiktų internetas yra integrali ateities interneto dalis, kuri apibrėžiama kaip globali ir dinaminė tinklo infrastruktūra, gebanti save konfigūruoti, pagrįsta standartiniais ir suderinamais komunikavimo protokolais, kur fiziniai ir virtualūs objektai turi identifikacines savybes, fizinius atributus, virtualias personalijas, naudoja išmaniąsias sąsajas ir tiesiogiai integruoti į vientisą informacinį tinklą. Daiktų interneto resursai ir teikiamos paslaugos yra globaliai pasiskirstę informaciniame tinkle, todėl būtina turėti metodą, leidžiantį globaliai identifikuoti išmaniuosius įrenginius, jų teikiamas paslaugas ir resursus. Paprastai identifikacija susideda iš vardų priskyrimo resursams ir resursų adresavimo mechanizmo, kad būtų galima atrasti ir pasiekti nutolusius daiktų interneto resursus. Šiuolaikiniuose tinkluose naudojamas URI, kuris globaliai identifikuoja resursą, jo tipą bei aibę lygiaverčių vardų. URI leidžia unikaliai identifikuoti fizinius objektus, esančius bet kurioje pasaulio vietoje, naudojant EPC technologiją. EPC leidžia URI panaudoti ir su RFID technologija, skirta objektams žymėti ir sekti. RFID grindžiama radijo dažnio signalo naudojimu objekto žymoje esančiai informacijai įrašyti ir nuskaityti. Literatūroje ji minima kaip viena iš pagrindinių daiktų interneto identifikacijos realizavimo priemonių. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti ir palyginti daiktų interneto objektų identifikavimo metodus.
Kristina Kazlauskaitė
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10837

Abstract:
Turinio rinkodara – gana nauja rinkodaros rūšis ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Mūsų šalyje gana neseniai pradėta kalbėti apie turinio svarbą įmonės veikloje ir jo poveikį vartotojams. Bankai – vienos iš svarbiausių institucijų šalyje, kurioms ypač svarbu užmegzti ilgalaikius santykius su savo klientais, formuoti teigiamą įvaizdį ir sukurti patikimo, stabilaus, saugaus prekės ženklo įvaizdį. Šiuos tikslus galima įgyvendinti pasitelkiant socialinių medijų ir turinio rinkodaros sąveiką. Šiame straipsnyje, remiantis teoretikų ir praktikų apibrėžtomis turinio rinkodaros ypatybėmis, analizuojami turinio rinkodaros ypatumai ir jų taikymas Lietuvoje veikiančių bankų komunikacijai socialiniame tinkle „Facebook“.
Liudmila Lobanova, Arūnas Rakauskas
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10836

Abstract:
Plečiantis edukacijos tikslą turinčioms veiklos sritims, tampa aktualu tobulinti rinkodaros komunikacijos kanalus. Straipsnyje pateikiamas edukacinių renginių klasifikavimo teorinis apibendrinimas, apibrėžiama integruotos rinkodaros komunikacijos samprata. Remiantis atliktų kompleksinių empirinių tyrimų rezultatais atskleidžiama perspektyvos ir būdai panaudoti tokius integruotos rinkodaros komunikacijos kanalus kaip specializuotos edukacinių renginių rėmimo ir viešinimo platformos, leidžiančios praplėsti tradicinės komunikacijos priemonių galimybes. Remiantis teorine analize ir empirinių tyrimų rezultatais apibendrinama sukaupta renginių rėmimo ir viešinimo priemonių taikymo patirtis. Išanalizavus renginių rėmimo įvairių kanalų ypatumus, atskleista edukacinių renginių rėmimo virtualių platformų naudojimo pranašumai ir integruotos rinkodaros komunikacijos priemonių tobulinimo galimybės.
Erika Nabažaitė
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78, pp 162-173; https://doi.org/10.15388/im.2017.78.10840

Abstract:
Žiniasklaidos galia veikti visuomenės nuomonę, nuostatas ir elgesį itin išryškėja tokių aktualių socialinių įvykių ir problemų kaip emigracija kontekste. Nuo žiniasklaidos gebėjimo naujienų dienotvarkėse pateikti emigracijos problemos aspektus, įrėminti juos diskurse, priklauso emigracijos problemos suvokimas ir visuomenės požiūris į emigraciją. Be to, žiniasklaida tuo pat metu formuoja ir kilmės šalies vertinimo tendencijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie žmonių sprendimų ir pasirinkimų likti šalyje ar emigruoti. Žiniasklaidos įtaką reprezentuojant emigracijos problemą dar labiau sustiprina tokios jos savybės kaip koncentruotumas, naujienų pateikimo sparta, diskurso veikėjų – politikų, ekonomistų, verslo atstovų ir kt. – dalyvavimas, turinio įvairovė, jo pakartojamumas ir kitos, atsiradusios pakitus žiniasklaidos veiklos specifikai ir išpopuliarėjus interneto dienraščiams. Siekiant atskleisti žiniasklaidos gebėjimą konstruojamu diskursu formuoti ir išskirti tam tikras emigracijos tendencijas ir dėsningumus, atliktas bandomasis tyrimas. Straipsnyje pristatomi bandomojo emigracijos diskurso rėminimo tyrimo Lietuvos interneto dienraščiuose delfi.lt ir 15min.lt rezultatai.
Ieva Aurylaitė
Published: 22 September 2017
Informacijos mokslai, Volume 78; https://doi.org/10.15388/Im.2017.78.10838

Abstract:
Globalizacijos laikotarpiu vietos savivaldoje ėmė ryškėti politinės galios decentralizacijos proceso įtaka vietos valdžios ir piliečių politinei komunikacijai. Vykstant politinei decentralizacijai, teritorinių bendruomenių nariams bei jų išrinktiems atstovams perduodama daugiau įtakos priimant politinius sprendimus, tačiau politiniai institutai, nesuteikiantys piliečiams prieinamų būdų įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą, paskatina demokratijos deficito įsivyravimą vietos savivaldoje. Straipsnio tikslas yra atskleisti vietos valdžios (savivaldybių) ir piliečių komunikacijos specifiką socialinėse medijose. Atskleidžiant politinės galios decentralizacijos proceso įtaką vietos savivaldai, išskiriama atskaitomybės ir responsyvumo svarba formuojantis Lietuvos informacinei visuomenei. Liberalios demokratijos procedūrinių dimensijų – atskaitomybės ir responsyvumo moksliniai tyrinėjimai padeda atskleisti interesų atstovavimo galimybes priimant politinius sprendimus skaitmeninėje viešojoje erdvėje. Straipsnyje pristatoma 2015–2016 m. atlikta Lietuvos savivaldybių informacijos viešinimo strategijų socialiniame tinkle „Facebook“ kiekybinė turinio analizė. Atliekant tyrimą vertinama interakcija – viešinamos ir vartojamos informacijos santykis, padedantis atskleisti informacijos viešinimo strategijas socialiniame tinkle „Facebook“. Vertinant elektroninio dalyvavimo strategijas daugiausia dėmesio skiriama atskaitomybės ir responsyvumo kriterijams, šiuo būdu siekiama palaikyti subsidiarumo principą socialinėse medijose. Naujųjų medijų logika pasižymi abipuse komunikacija ir informacijos viešinimo operatyvumu, tačiau politinio instituto – savivaldybių skelbiama informacija yra gana formali, orientuota į vienkryptę komunikaciją. Vietos valdžia skatina piliečius įsitraukti į politinio sprendimo procesą tik tuomet, kai organizuotai viešina informaciją socialiniame tinkle „Facebook“.
Ugo Perone
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 7-17; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10821

Abstract:
Straipsnyje analizuojama numanoma abipusė modernybės ir sekuliarizacijos tapatybė. Tačiau ši tapatybė gali būti teigiama tik tuo atveju, jei sekuliarizacija traktuojama kaip modernybės priežastis ir jei modernybės turiniai matomi vien kaip imanentiškas teologinių turinių vertimas į sekuliarią formą. Ši dviguba tapatybė klaidingai reprezentuoja ir sekuliarizaciją, ir modernybę. Straipsnyje siūloma sekuliarizacijos definicija, skirianti ypatingą dėmesį formaliems aspektams ir išryškinanti naują politikos vaidmenį modernybėje, traktuojant ją kaip jungiantį kultūrinį horizontą. Taip pat straipsnyje analizuojama modernybė kaip savo pačios interpretacija ir kaip pertrūkio laikotarpis. Teigiama, kad ryšys tarp sekuliarizacijos ir modernybės yra glaudus, bet ne priežastinis.
Gianluca Cuozzo
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 30-43; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10823

Abstract:
Gyventi šiandienos subjaurotame peizaže, kur gamta tėra senovės grožio ir gausos fragmentas, reiškia tout court įžengti į alegorijos erą, kurioje žmogiškoji egzistencija priversta apgyvendinti mėnulio peizažą, primenantį Philipo K. Dicko aprašytuosius peizažus, pūvančių atmatų vietą, kur viskas greitai redukuojama į šlamštą ir tauškalus. Vis dėlto gamta, nors ir tapo tik buvusios savęs fragmen­tas ar alegorija, dar išlaiko istorinį matmenį: tą laiko matmenį, kurio socialinis pasaulis, – virtęs buku save įamžinančiu mitu, – atsisakė dėl „visad tapataus ir visad naujo“ bei konkrečių istorinių kontingentiškų padarinių neatšaukiamumo. Tačiau net ir sudarkyta gamta gali tapti konkrečios reintegravimosi utopijos šaltiniu dėl savo istorinio matmens. Kitaip sakant, nei gamtos dykynė, nei mūsų svajonės apie išsigelbėjimą nėra laisvos nuo jų kitu būdu netikėto abipusio solidarumo: būdamos tarpusavyje susijusios, jos stumia vaizduotę į tolimas ir seniai užmirštas žemes, kuriose apsigyvenusi laimė, kurios vardas, – dabar išsigintas istorijos, – yra atgautas rojus.
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 18-29; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10822

Abstract:
Straipsnyje laukimo tema sekuliarioje visuomenėje nagrinėjama remiantis Walterio Benjamino išskirta santykio su laiku tipologine figūra, kurią jis įvardija kaip „laukiantįjį“. Šios figūros prototipas yra XIX amžiaus prancūzų socialistas ir revoliucionierius Louis Auguste’as Blanqui, savo kosmologiniame traktate iškėlęs „amžinojo sugrįžimo idėją“, kurią keleriais metais vėliau iškėlė ir Friedrichas Nietzsche. „Amžinąjį sugrįžimą“ Benjaminas traktuoja kaip modernų mitą. Moderni mitinė sąmonė straipsnyje nagrinėjama pasitelkiant Hanso Blumenbergo mito sampratą, pagal kurią mitas yra ne pažinimo forma, o būdas įveikti „tikrovės absoliutizmą“. Straipsnyje bandoma parodyti, kad Benjamino „laukiantįjį“ galima traktuoti kaip Nietzsche’s „antžmogį“ – modernaus pasaulio nihilistinę figūrą, koreliatyvią „amžinojo sugrįžimo“ pavidalą turinčiai tikrovei.
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 132-143; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10830

Abstract:
Straipsnyje nagrinėjama XX a. prancūzų filosofės ir mistikės Simone’os Weil pašaukimo samprata. Siekiama parodyti, kaip Weil gyvenimo pasirinkimai atsispindėjo jos filosofijoje ir nuvedė ją prie intelektualinio pašaukimo, atsiskleidžiančio santykyje su kitu. Weil prielankumas visoms pasaulio religijoms, ypač krikščionybei, ir jos intelektualinis pašaukimas, reikalaujantis nuolat kelti klausimus, vertė kęsti tiek išorinį, tiek vidinį spaudimą.Visgi išsilaisvinimą Weil suranda būtent filosofiniuose apmąstymuose bei mistinėse patirtyse, kurios leido jai suvokti savo pašaukimą kaip skirtą Dievo, o ne pasirinktą pačios. Vien grynu sutelktu dėmesiu Weil sugeba išsivaduoti iš savo psichologinių bei fizinių skausmų ir mylėti artimą čia ir dabar. Tokia meilė yra tarnaujanti ir nereikalaujanti nieko iš kito, vien tik iš savęs. Šios meilės kaina yra visiškas savęs paneigimas, iškūrimas arba kitaip tariant – dekreacija. Pašaukimo problematika atsiskleidžia santykyje su savimi ir buvimu kitam.
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 111-122; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10828

Abstract:
Straipsnyje gyvūno problema šiuolaikinėje filosofijoje svarstoma tiriant skirtumo, kaip skirtumo tarp žmogaus ir gyvūno, filosofemos produktyvumą. Straipsnyje iškeliami trys gyvūno aptarimo produkty­vumo kriterijai: 1) gebėjimas kažką pozityviai pasakyti apie gyvūną, 2) neantropologizuojantis gyvū­no aptarimas ir 3) etinės gyvūno apmąstymo pasekmės. Teigiu, kad skirtumas tarp žmogaus ir gyvūno nėra produktyviausia gyvūno klausimo svarstymo strategija. Straipsnyje aptariamos ir kritikuojamos Martino Heideggerio ir Jacques’o Derrida prieigos prie gyvūno klausimo ir joms, kaip produktyvesnė, priešpriešinama Catherine’os Malabou prieiga. Straipsnio pabaigoje parodoma, kaip Malabou pozi­ciją grindžianti jos pateikta Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio interpretacija atveria paties Hegelio filosofijos epigenetinę pusę.
Claudio Ciancio
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 44-56; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10824

Abstract:
Religija visuomet priklauso reiškiniams, labiausiai kaltinamiems socialine ir politine prievarta. Iš tiesų, religija gali reikštis kaip netolerancija ir prievarta, ir tai įvyksta, kai dieviškumas yra suobjek­tinamas, kitaip tariant, kai jis pasilieka sakralumo formos. Neneigiant simbolinio religijos matmens, būtina išgryninti religiją, kad ji pasiektų dieviškumą šventumo forma, kurioje dieviškumas prieina­mas kaip absoliuti transcendencija ir absoliuti imanencija. Ši tezė straipsnyje iliustruojama pasitel­kiant religinės šventės interpretaciją ir Antonello da Messinos paveikslo Apreiškimas Švenčiausiajai Mergelei Marijai analizę.
Giacomo Pezzano
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 89-110; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10827

Abstract:
Deleuze’as yra pasakęs, kad nekenčia hėgelizmo ir dialektikos. Šiame straipsnyje tvirtinama, jog Deleuze’as yra prieš Hegelį, nes turi ir siūlo kitokią filosofinę sistemą. Taigi straipsnio autorius tei­gia, kad, norėdami suprasti tokio „bjaurėjimosi“ priežastį, turime susitelkti į filosofinį klausimą, išjudinantį visą delioziškąją sistemą (§ 1). Autorius paaiškina, kad pamatinis Hegelio filosofijos klausimas – kaip yra įmanoma dalykų įveika, vystymasis?, o delioziškasis klausimas – kaip įmanomas naujumas, dalykų pasirodymas (§ 2). Galiausiai autorius aptaria, kaip geismas gali būti laikomas pagrindiniu pavyzdžiu, parodančiu abiejų autorių perspektyvų išsiskyrimą (§ 3).
Aurimas Okunauskas
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 123-131; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10829

Abstract:
Pasitelkiant Gianni Vattimo ir Johno D. Caputo tyrinėjimus, tekste mėginamos atrasti tiesos sąvokos ribos ir tiesos reikšmė postmoderniame mąstyme. Abiem autoriams svarbus distancijos su tiesa kaip adaequatio sukūrimas, nes jie daro prielaidą, kad autentiškas atsakas į daugiakultūrio pasaulio tikrovę nebeleidžia tiesos mąstyti tokiu būdu. Tekste pabrėžiamas tiesos statusas postmetafiziniame diskurse – jos neįmanomybė, kuri kyla iš tiesos etinio praktinio vaidmens siekiant išlaikyti dialogą atvirą, o tai savaime yra mėginimas vengti grįžti į metafiziką. Atvirumas tiesos atžvilgiu tekste interpretuojamas analizuojant konflikto būseną, kuri pasireiškia tais atvejais, kai klausimas pakrypsta prie pačios dialogo galimybės ir konfliktas pasirodo esantis esmingas vengiant tiesos klausimo užsivėrimo ir jo institucionalizavimo (ypač politikos ir mokslo srityse). Mokslas, kaip paradigminis uždaros ir savipakankamos racionalios sistemos pavyzdys, analizuojamas susitelkiant į hermeneutinius jo pagrindus.
Marija Oniščik
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 78-88; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10826

Abstract:
Tekste, skirtame Jacques’o Derrida mirties dešimtmečio minėjimui, bandoma kai kuriais aspektais apmąstyti jo filosofijos santykį su religija. Différance ir „pėdsako“ sąvokų pagrindu aptariama laiko ir erdvės problematika, tradicinė „graikiško“ ir „žydiško“ mąstymo priešprieša interpretuojama kaip įtampa tarp onto-teologinės prezencijos ir mesianinio pažado; akcentuojamas pačios dekonstrukcijos „mesianiškumas“.
Aušra Kristina Pažėraitė
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 57-77; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10825

Abstract:
Straipsnyje analizuojamas dieviškos prievartos klausimas. „Dieviškos prievartos“ sąvoka buvo pradėta vartoti Walterio Benjamino, priešinant ją „mitinei prievartai“. Benjamino formuluota priešprieša rėmėsi (tarp kitų pavyzdžių) nuorodomis į biblinę istoriją ir judaizmo teisę, tačiau nebuvo pakanka­mai išskleista ir problemiška. Kaip turėtume suprasti tai, ką Benjaminas vadina dieviška prievarta, jei neitume į politinės filosofijos ar teologijos sritį, bet liktume religinėje plotmėje? Kaip įmanoma, ir ar įmanoma, Benjamino nurodytoje priešpriešoje aptikti religinės žydų tradicijos nuostatų ir idėjų? Straipsnyje pasirinkta svarstymo perspektyva išeities tašku ima ortodoksinio judaizmo tradiciją, kokia ji egzistuoja rabiniškuose rašytiniuose ir nerašytiniuose komentaruose. Analizuojant dieviškos prie­vartos sampratos ortodoksiniame judaizme peripetijas, tyrimo metu pavyko prieiti prie išvadų, kad yra visas kompleksas taškų, siejančių rabinišką dieviškos teisės, teisingumo ir prievartos sampratą su Benjamino dieviškos prievartos sąvoka. Ją pasitelkus, galima analizuoti rabiniškos teisės nuostatas ir perspektyvą, konstruojamą dualistinių priešpriešų – universalizmo ir partikuliarizmo (istoriškumo, pasak Jacques’o Derrida) bei Toros absoliutaus pobūdžio ir žemiškos (istoriškos, žmogiškos) praktikos – pagrindu. Šios priešpriešos straipsnyje aptariamos pasitelkus dieviškos prievartos (karet), rabiniško teismo pobūdžio, dieviško teisingumo sampratas ortodoksiniame judaizme. Tyrimas veda prie išvadų, kad Benjamino formuluota priešprieša subtiliai atspindi rabiniškame mąstyme ir teisės sampratoje egzistuojančias priešpriešas.
Published: 8 September 2014
Religija ir kultūra, Volume 14, pp 144-158; https://doi.org/10.15388/relig.2014.14-15.10831

Abstract:
Remiantis archyvinių dokumentų, susijusių su A. Mickevičiaus gatvėje Nr. 19 (Kaune) tarpukariu Feigės ir Nisono Mislerių valdoje buvusiais pastatais, duomenimis, ir vietos tyrimu dabartinėje šios valdos teritorijoje, straipsnyje argumentuojama, kad pastatas, kuriame bent nuo 1936 m. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios gyveno Emmanuelio Levino tėvai, turėtų būti A. Mickevičiaus g. 27 D. Antroje straipsnio dalyje pateikiami ir nagrinėjami Kauno miesto apskrities mokesčių inspekcijos dokumentai (1936–1939 m.), susiję su Emmanuelio Levino tėvo Jechielio Levino popieriaus parduotuve (sankrova, krautuve). Dokumentai rodo, kad popieriaus parduotuvė buvo nedidelė (įsikūrusi tik vienoje nedidelėje patalpoje, neturėjo sandėlio, samdė vieną aptarnaujantį pagalbininką), apyvarta buvo menka, nors mokesčių tarnybos kasmet darydavo išvadą, jog apyvarta kyla, ir keldavo mokesčių procento lygį, argumentuodamos, kad įmonė sena ir turi nuolatinę klientūrą. Ir nors Jechieliui Levinui dvejus metus pavyko pasiekti, kad būtų pripažinta 1934 m. apyvartos apimtis, 1939 m. to padaryti nebepavyko. Jechielis Levinas protestuose, rašytuose atsakingoms mokesčių institucijoms, vis skundėsi, kad verslas smunka, o ne kyla, ir kad didėjantys mokesčiai gali jį visiškai sužlugdyti.
Karolis Jonutis
Sociologija. Mintis ir veiksmas, Volume 39, pp 18-40; https://doi.org/10.15388/socmintvei.2016.2.10815

Abstract:
Straipsnyje nagrinėjamos Alaino Badiou ir Jacques’o Rancière’o politinėse teorijose siūlomos politinio pokyčio konceptualizacijos. Autoriai kritikuoja liberaliose atstovaujamosiose demokratijose vyraujančią ideologijų niveliaciją, o savo politiniu subjektu pasirenka marginalias visuomenės grupes, kurios aktyviais kolektyviniais veiksmais gali sutrikdyti esamą status quo. Abu autoriai siūlo praxis teorijas, kuriose pagrindžia tiek minties įtaką transformuojant materialų pasaulį, tiek, atvirkščiai, materialaus pasaulio įtaką teorijai. Šiame tekste bandoma atskleisti politinės transformacijos koncepcijų logiką ir parodyti jų ribotumą.
Algimantas Valantiejus
Sociologija. Mintis ir veiksmas, Volume 39, pp 117-137; https://doi.org/10.15388/socmintvei.2016.2.10820

Abstract:
Sociologija kaip intelektualinis projektas (1995)
Rūta Žiliukaitė
Sociologija. Mintis ir veiksmas, Volume 39, pp 82-98; https://doi.org/10.15388/socmintvei.2016.2.10818

Abstract:
Šiame straipsnyje, naudojant Europos vertybių tyrimo duomenis, siekiama atskleisti, kaip skiriasi Lietuvos gyventojų kartos savo vertybinėmis nuostatomis dėl religijos, moralės, šeimos, darbo bei socialinių ir politinių pažiūrų ir kokia buvo šių skirtumų dinamika per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų. Duomenų analizės rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenei 1990–2008 metais buvo būdingos vertybinių kartų skirtumų brėžiamos sekuliarizacijos individualiu lygmeniu, vertybinių nuostatų konservatyvumo šeimos ir asmeninės seksualinės moralės srityje nuosaikėjimo, didesnio atlaidumo viešosios moralės principų pažeidimų kaitos trajektorijos. Darbo vertybių dinamika neatskleidžia su kartų kaitasietinų vertybinių pokyčių visuomenėje. Šias kaitos trajektorijas galima suprasti ir paaiškinti atsižvelgiant į daugybę makrolygio veiksnių ir jų tarpusavio sąveiką: Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, pereinamojo laikotarpio visuomenėje vykusius struktūrinius pokyčius, esamos institucinės aplinkos bruožus, visuomenės modernizaciją, vakarietiškos kultūros plitimą, susijusį su medijų plėtra ir globalizacijos procesais.
Aldis Gedutis
Sociologija. Mintis ir veiksmas, Volume 39, pp 99-116; https://doi.org/10.15388/socmintvei.2016.2.10819

Abstract:
Straipsnyje nagrinėjamas Klaipėdos garsovaizdis. Garsovaizdis suvokiamas kaip garsinė aplinka bei daugybiniai garso šaltiniai, kurie pasiekia žmogaus ausį. Gretinant skirtingus Klaipėdos garsovaizdžio kūrimo būdus, siekiama rekonstruoti ir ištirti nūdienos Klaipėdos garsinį foną. Tyrimas grindžiamasmetodologine skirtimi tarp girdėjimo ir klausymo, kai pirmasis suvokiamas kaip pasyvus garso priėmimas, o antrasis – aktyvus veiksmas, apimantis tiek garsų paieškas, tiek jų interpretacijas bei analizę. Pirmame straipsnyje (Gedutis 2016) nagrinėtas miesto garsovaizdis tiek, kiek jis gali būti išgirstas. Šiame straipsnyje nagrinėjamos aktyvios pastangos išklausyti miestą. Jos apima garso teoretikų ir garso menininkų pastangas suvokti Klaipėdos miesto garsovaizdį, jo fiksavimo, konstravimo bei komunikavimo būdus.
Agnė Alijauskaitė
Sociologija. Mintis ir veiksmas, Volume 39, pp 41-63; https://doi.org/10.15388/socmintvei.2016.2.10816

Abstract:
Straipsnyje aptariama viešoji erdvė ir jos sampratos bei transformacijos problemos. Pagrindiniais atramos taškais pasirinktos dviejų autorių – Hannah’os Arendt ir Jürgeno Habermaso – teorijos. Darbe aptariami šių teorijų panašumai ir skirtumai, jų konceptualios sąveikos. Straipsnyje mėginama įrodyti, kad viešosios erdvės transformacijos kontekste atsirandantis valstybės priešpriešinimas pilietinei bendruomenei nėra visiškai pagrįstas, o šias dvi sritis jungianti viešoji sfera nėra autonomiška.
Alvydas Noreika
Sociologija. Mintis ir veiksmas, Volume 39, pp 64-81; https://doi.org/10.15388/socmintvei.2016.2.10817

Abstract:
Straipsnyje aptariama metaforų reikšmė Vytauto Kavolio sociologijoje. Klausiama, ar visa V. Kavolio sociologija yra poetinė, ar vis dėlto poetinės kalbos priemonės joje vaidina ribotą vaidmenį. Argumentuojama, kad poetinės priemonės vaidina ribotą vaidmenį V. Kavolio sociologijoje. Nė viename tyrime nėra taip, kad metaforos visiškai kontroliuotų mokslininko minčių raišką ir pažintinių priemonių kūrimą bei naudojimą. Teigiama, kad vienintelis būdas įveikti nepoetinius kalbos bruožus ir visą V. Kavolio sociologiją be išlygų paskelbti poetine yra tarti, kad sąvokos yra ne kas kita, kaip išplėtotos metaforos ir kad net ir išplėtotos jos išlaiko ryšius su savo metaforiškomis ištakomis. Taip atsiveria galimybė už bet kokių sąvokų ieškoti glūdinčių poetinių įvaizdžių. Teigiama, kad šia galimybe ir pasinaudoja Algimantas Valantiejus, paskelbdamas visą V. Kavolio sociologiją be išlygų poetine. Visus nepoetinius jos kalbos bruožus,kaip ir poetinius, galima kildinti iš dailės metaforos. Įrodinėjama, kad A. Valantiejaus siūlymas dailę laikyti pamatine V. Kavolio sociologijos metafora yra ribotas, nes poetinis įvaizdis neleidžia apimti visų V. Kavolio tyrimų ir adekvačiai įvertinti teorinių jų prielaidų įvairovės. Teigiama, kad šiuos trūkumus būtų galima įveikti išplečiant A. Valantiejaus siūlomą dailės sampratą bei pamatinėmis V. Kavolio sociologijos metaforomis pripažįstant dar tris poetinius įvaizdžius – mechanizmą, dramą ir organizmą.
A. Salem
Sociologija. Mintis ir veiksmas, Volume 39, pp 5-17; https://doi.org/10.15388/socmintvei.2016.2.10814

Abstract:
Buržuazinės teorijos kritika, kurią galima rasti marksisto filosofo Georgo Lukácso darbuose, grindžiama argumentu, kad kapitalistinėje visuomenėje niekas neišvengia visa apimančio sudaiktinimo efekto. Dėl to pirmiausia kalta intelektualinė veikla. Jei filosofinės ir mokslinės teorijos nesugeba pamatyti ir įvertinti socialinių savo prielaidų ištakų, jos kuria istoriškai transcendentines konstrukcijas, imperatyviai nusakančias ir stiprinančias visuomeninių santykių suprekinimą visose esminėse buržuazinės visuomenės sferose – ekonominėje, politinėje, socialinėje ir kultūrinėje. Šiame straipsnyje siekiama detaliau aptarti šias sąsajas ir parodyti, kaip skirtingais laikotarpiais jos paveikė teorinę mintį – Dekarto ir Kanto pažiūras, pozityvistinį mokslą ir pačią marksistinę teoriją.
Hong-Li Li, Long Zhang, Cheng Hu, Zhidong Teng, Yao-Lin Jiang
Nonlinear Analysis: Modelling and Control, Volume 22, pp 303-316; https://doi.org/10.15388/na.2017.3.2

Page of 414
Articles per Page
by
Show export options
  Select all
Back to Top Top