Autoriaus pozicijos raiška gana plati ir kontroversiška tema tirta skirtingais aspektais. Buvo analizuota gimtakalbių ir negimtakalbių vartosena (Hyland 2002, Callies 2010, McCrostie 2008, Natsukari 2012, Herriman 2007, Taki & Jafarpour 2012, Lancaster 2011, Neff et al. 2004), sakytinė ir rašytinė kalba (Biber 2006), aptartas disciplininis (Maroko 2013, Dzung Pho 2013) ir kalbos kintamasis (Carter-Thomas and Chambers 2012), skirtingi autoriaus raiškos būdai (Sayah & Hashemi 2014), tačiau mažai dėmesio skirta Lietuvos studentų anglų kalba rašytų tekstų tyrimui (žr. Burneikaitė 2008, 2013). Bandymų apžvelgti žanro ar institucinio kintamojo svarbą autoriaus pozicijos raiškai lietuvių studentų rašytuose tekstuose anglų kalba trūkumas paskatino atlikti šį tyrimą. Straipsnyje siekiama aptarti vieną iš svarbiausių lingvistinių priemonių autoriaus pozicijos raiškai (Burneikaitė 2013:154), asmens žymiklius, universiteto studentų anglų kalboje. Vienas iš reikalavimų studentų rašto darbams – akademinio registro vartojimas. Nors akademiniam registrui būdingas objektyvumas tradiciškai būdavo pasiekiamas autoriui tarsi atsiribojant nuo teksto ir ‘pasislepiant’ už beasmenių ar pasyvinių konstrukcijų, šiuolaikinėje literatūroje pabrėžiama, kad norėdamas įgyti skaitytojo pasitikėjimą, autorius turi vertinti tekstą, prisiimti atsakomybę ir tapti matomu (Hyland 2002). Literatūroje dažnai minima negimtakalbiams studentams būdinga skirtingiems anrams būdingų normų nepaisymo problema (Breeze 2007) gali lemti gimtakalbiams nebūdingą asmens raiškos vartoseną. Tekstynų tyrimui naudoti skirtingų žanrų (rašinys, pasiūlymas, kursinis darbas), kalbos lygio (pirmas ir trečias/ ketvirtas kursai) ir skirtingose institucijose (Vilniaus ir Vytauto didžiojo universitai) anglų kalba parašyti lietuvių studentų darbai. Gimtosios kalbos kintamojo reikšmingumui nustatyti naudotasi lygintinais gimtakalbių anglų studentų tekstynais. Kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidžia skirtingą kintamųjų svarbą ir tolesnės analizės poreikį.