Lietuvos valstybės tarnyba išgyvena reformų etapą. 2013 m. pakeista atrankos į valstybės tarnybą sistema buvo didelis žingsnis modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą. Atsižvelgiant į kitų šalių gerąją praktiką, atrankos metu pradėti vertinti kognityvieji gebėjimai ir kompetencijos leido pasiekti trumpalaikius tikslus – didesnį atrankos skaidrumą, objektyvumą, trumpesnį atrankos komisijų darbo laiką, kompetentingesnių asmenų dalyvavimą tolesniuose atrankos etapuose. Tačiau šio įvertinimo sąsajos su ilgalaikėmis pasekmėmis, tokiomis kaip karjera valstybės tarnyboje, iki šiol nebuvo tirtos.Tyrime analizuoti 17 281 asmens, išlaikiusio bendrųjų gebėjimų testą Valstybės tarnybos departamente, karjeros duomenys. Rezultatai atskleidė, kad bendrųjų gebėjimų įvertinimas gali būti taikomas ne tik kaip priemonė, apribojanti pakankamų gebėjimų neturinčių asmenų patekimą į valstybės tarnybą, bet ir kaip atskaitos taškas, vertinant įdarbinimo, karjeros ir darbuotojų išlaikymo organizacijoje sprendimus. Į valstybės tarnybą yra atrenkami ir karjerą daro aukštesniais balais bendrųjų gebėjimų testą išlaikę asmenys. Kita vertus, asmenys, kurių bendrųjų gebėjimų testo rezultatai geresni, yra labiau linkę palikti valstybės tarnybą savo noru. Todėl, siekiant, kad valstybės tarnyboje dirbtų savo srities profesionalai, daugiau dėmesio turi būti skirta kokybiškam žmogiškųjų išteklių valdymui.