Straipsnyje gilinamasi į Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio mąstymo raidą pradedant ankstyvaisiais jo tekstais. Teigiama, kad Hegelio apmąstymai apie moderniosios visuomenės ir kultūros susiskaidymus ir įtampas paskatino jį kelti klausimą apie galimą jungimąsi ir ieškoti principo, galinčio šį jungimąsi pagrįsti. Taip gimsta Absoliuto teorija, taip pat šiuo pagrindu vėliau plėtojamas ir Dvasios fenomenologijos projektas. Šiame kūrinyje Hegelis kalba apie kelią, kurį, pereidama visus patirties laipsnius, privalo nueiti absoliutaus žinojimo siekianti sąmonė. Paskutinėje straipsnio dalyje susitelkiama prie dvasios sąvokos vėlyvajame Hegelio mąstyme ir jos reikšmės šiuolaikinei filosofijai.