Straipsnyje apibūdinami paskutiniai penkeri profesoriaus M. Römerio gyvenimo metai, sutapę su viena kitą keitusiomis Lietuvos okupacijomis Antrojo pasaulinio karo metais, esmingai pakitus gyvenimo sąlygoms, atitolus ne tik nuo jam buvusios būdingos aktyvios valstybinės ir visuomeninės veiklos, bet ir įprasto akademinio darbo.