Abstract
Tekste, skirtame Jacques’o Derrida mirties dešimtmečio minėjimui, bandoma kai kuriais aspektais apmąstyti jo filosofijos santykį su religija. Différance ir „pėdsako“ sąvokų pagrindu aptariama laiko ir erdvės problematika, tradicinė „graikiško“ ir „žydiško“ mąstymo priešprieša interpretuojama kaip įtampa tarp onto-teologinės prezencijos ir mesianinio pažado; akcentuojamas pačios dekonstrukcijos „mesianiškumas“.