Straipsnyje siekiama aptarti humoristinius politizuoto diskurso aspektus remiantis moksliniu konceptualiojo blendingo mechanizmo modeliu (sukurtu M. Turner ir G. Fauconnier). Tiriant politizuotą Lietuvos diskursą prieš ir porinkiminiu laikotarpiu Lietuvoje, pastebima, jog tiek patys įvykiai, tiek juose dalyvaujantys politikai dažnai yra implikatyviai vertinami juos pajuokiant. Straipsnyje daroma prielaida, kad ironija, ar humoras apskritai, neretai yra konceptualiojo blendingo rezultatas. Nors pripažįstama, jog tokie okazionalieji dariniai neturi (ar retai turi) potencialą įgyti neologizmų statusą ir įeiti į kalbos žodyną, visgi humoristiniai blendai neabetinai yra neatsiejama lingvistinio Lietuvos politikos peizažo dalis leidžianti giliau pažinti tiek socialinius, tiek kognytyviuosius procesus mūsų kalboje. Tyrimo laukas straipsnyje susiaurinamas apsiribojant morfologinio lygmens tyrimu, aptariant mentalinių įvesties erdvių ir struktūrinių mechanizmų įvairovę, bei pasiūlant įžvalgas apie morfologinio lygmens konceptualiojo blendingo tendencijas. Atliekant analizę remiamasi A. Lehrer, S. T. Gries, M. Kelly, E. Bakaradze moksliniais tyrimais, tačiau pastebima, jog humoristinis Lietuvos diskursas morfologiniame lygmenyje vadovaujasi ir tokiomis konceptualiojo blendingo struktūromis, kurios nėra aptariamos minėtųjų mokslininkų darbuose. Tai, pirmiausia, galėtų būti siejama su tuo, jog pajuokiantiems, vertinamąjį požiūrį išreiškiantiems blendams skirtų tyrimų mokslinėje literatūroje nėra. Tačiau reikia pastebėti ir tai, jog mūsų kalboje vykstantys konceptualieji procesai yra įtakojami ir mūsų specifinės kalbinės aplinkos (pvz., siekiant pajuokti nepopuliarų rusakalbį politiką į konceptualiąją struktūrą gali būti įvedami elementai turintys fonologinų rusų kalbos bruožų). Straipsnyje pabrėžiamas konceptualiojo blendingo procesams būdingas kūrybiškumas, o tyrimo įžvalgos ir keliamos idėjos grindžiamos gausiais pavyzdžiais iš populiarių žiniatinklių (delfi.lt, lrytas.lt, ir kt.) antraščių, straipsnių ir komentarų.