Šio tyrimo tikslas – ištirti sąmoningą ir nesąmoningą lietuvių studentų pasirinkimą vartoti vieną iš dviejų pagrindinių anglų kalbos variantų: britų ir amerikiečių. Tyrimui buvo pasirinkti trys aspektai: rašyba ir leksinių vienetų bei prielinksnių vartojimas. Duomenys šių aspektų ir lietuvių studentų anglų kalbos varianto pasirinkimo tyrimui buvo gauti iš 124 studentų, studijuojančių skirtingose Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto vykdomose programose, užpildytų klausimynų. Dėl vyraujančios nuomonės, kad anglų kalbos variantų skirtumus geriausiai gali atspindėti rašybos normų laikymasis, pagrindinis dėmesys buvo skirtas rašybos tyrimui. Šešios sisteminės rašybos gupės buvo išanalizuotos penkiuose lietuvių studentų anglų kalbos tekstynuose. Tris iš jų sudarė rašiniai, parašyti anglų filologijos sudentų, studijuojančių Vilniaus (AFK1 ir LICLE-VU) ir Vytauto Didžiojo (LICLE-VDU) universitetuose. Kitus du tekstynus sudarė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto lingvistinių programų studentų santraukos (CALE-SUM-LIT) ir kursiniai darbai (CALE-RPA-LIT). Klausimynu ir studentų tekstynais pagrįstas tyrimas atskleidė, kad lietuvių studentai nežymiai teikia pirmenybę britų anglų kalbos normoms, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp požiūrio į anglų kalbos variantus nebuvo nustatytas. Išryškėjęs skirtumas tarp studentų įsivaizduojamo ir realaus anglų kalbos variantų vartojimo gali žymėti nepakankamą studentų suvokimą apie studijuojamos kalbos variantus. Šią prielaidą sustiprina faktas, kad nebuvo nei vieno klausimyną pildžiusio studento, kuris būtų nuosekliai laikęsis vienam kalbos variantui būdingų normų. Tirtų tekstynų duomenys išryškino galimus su mokymo institucijomis susijusius skirtumus. Bendri LICLE-VU ir LICLE-VDU rezultatai atspindi priešingas tendencijas, tačiau atskirų rašybos grupių analizė rodo nenuoseklų normų laikymąsi. Dėl tyrimui naudotos mažos tiriamųjų imties ir klausimyno apimties, rezultatai turėtų būti traktuojami kaip preliminarūs.